Born to win…
Dolores nuomonė ir gyvenimo aktualijos
PERSIKRAUSČIAU
Posted by dolores on 24 Kov 2011
Nuo šiol naujausius įrašus rasite adresu:
http://dreamfatality.blogspot.com/
Rodyk draugamsLigos ir aš
Posted by dolores on 22 Kov 2011
Nebeturiu imuniteto. Susirenku visas bacilas pakeliui…sergu kas mėnesį. Kas darosi? Daktaras šmaikštauja “teks tau iš Vokietijos vykti, turbūt klimatas netinka”, tačiau tie juokai kažkodėl labai realistiški… Vėl lovoje antrą dieną leidžiu visiškai bejėgė ir silpna. Pasidaryti pačiai arbatą - didžiausias dienos darbas, ech… Reik imtis kažkių priemonių, nes turėsiu rimtų nemalonumų (ypač darbe) dėl savo ligų. Reik pradėt sportuoti, spėju. Ir misti tik žolėmis bei vaisiais. Ir dar mažiau streso bei daugiau poilsio. Išvada - laikas keisti darbą, nes su juo nė vienas iš išvardytų dalykų neįmanomas.
Gera žinia - gavome butą. Nuostabų. Su terasa lauke ir dideliais langais :) Taigi nuo gegužės pirmosios keičiasi mano lokacijos vieta, pagaliau :) Turėsiu vietos diiiidelei spintai :) Ir vasaros pabaigoje jau mielai lauksiu svečių. Kodėl tikj tada? Nes vasarą pati planuoju kelias savaitėles LT viešėti susitvarkyti gyvybiškai svarbaus reikalo - vairuotojo teisių. Greit dar viena pavojinga blondinė pasirodys gatvėse, cha cha :)
Tiems, kas seka mano blogo naujienas, turiu pranešimą - planuoju kraustytis iš blogas.lt sistemos dėl nepakenčiamų spamų daugybės, taigi greitai apsigyvensiu wordpress.
Daugiau neturiu ką pasakoti. Jaučiuosi blogai. Kai bus geresnė nuotaika pasigirsiu kuo nors. Čiao bambinos.
Rodyk draugamsFrankfurt&Vestuvės
Posted by dolores on 24 Vas 2011
Ketvirtadienio rytas. Lagaminai supakuoti. Kelyje į Frankfurtą…
Sužavėta: didybe, nuostabia architektūra, žmonių meniškumu ir atsipalaidavimu, miesto skambesiu, mielu triukšmu, parduotuvėmis, dizainu ir t.t. Jis vardu Frankfurt am Main. Miestas iš didžiosios “M”. Dar vienas “i like” sąraše. Nors, gerai pagalvojusi rinkčiausi Miuncheną: su daugiau žalumos ir kontrastingesniu vaizdu, su snieguotomis kalnų viršūnėmis ir ta miela Miuncheniška dvasia… o tuo tarpu lieku ten, kur esu, bet su viltimi “kada nors…” :)
Kaip praėjo vestuvinis savaitgalis Lietuvoje, paklausite? Šaltai, bet neblogai. Šokom, kalbėjom, sakėm eiles ir graudenomės, nuriedėjo pora ašarėlių, įstrigo “kąsnis gerklėje”… Grožėjausi jaunąja, kuri taip nuostabiai n’tame mėnesyje sugebėjo atrodyti ir sudalyvauti puotoje, stebėjau pusbrolį, kuris pagaliau tapo vyru (jis buvo iš tų donžuaniškų ir “niekada nesubręstančių” vaikinų kategorijos)… Stovėjo rimtas, atsakingai tarė “taip” ir aš juo taip patikėjau, kaip netikėčiau pati savimi… Sveikinu nuotaką suradus tobulą vyrą/tėtį/draugą/patarėją. Gražu žiūrėti į subrendusius ir santuokai bei šeimai pasiruošusius žmones. Tikiuosi tai rimta ir ilgam.
Vestuvės sukelia keistą jausmą, jums ne? Atrodo dar neseniai tie žmonės, kurie žengia prie altoriaus, buvo vaikai, dar neseniai visi kartu žaidėme, pešėmės, ėjom į diskotekas. Laikas bėga greit, kartais net per greit… jau į tų jaunųjų duris beldžiasi tretieji šeimos nariai, vestuves keičia krikštynos, o pašnekesius “ar daug bernų nukabinai” iškeičiame “o kada tu ženysiesi” :) Aš neužilgo, o jūs? :)
Susitinku pora vaikystės draugių. Kalbam apie “juos” - tuos vienintelius: atsiradusius arba tebeieškomus. Vienoms pasisekė, kitos dar teberamsto vakarėlių duris ir akylai akytėmis ieško “gal tai jis”? Deja, kol ieškojau, tol neradau, nuleidus rankas pats atsirado. Džiaugiuosi gyvenimu, bet visada gali būti geriau. Svajonių daugiau nei rankų pirštų, bet gyvenimas juk ir skirtas tam, kad jas įgyvendinčiau. Beje, vasaros kelionės tikslas jau aiškus - gaudysiu drambliukus Šri Lankoje. Bet ne apie tai šiandienos postas, deja.
Intrigos. Puokštės ir keliaraiščio gaudymas. Šokiai su kitais/kitomis. Bendri planai, bet nesibaigiantis “tik draugai” statusas. Kur šita draugystė nuves? Žinote ką, nusibodo tėvų ir giminių klausimai “o kada jūsiškės”? (čia apie vestuves aš)… Atsakymas priklauso ne nuo manęs :)
Rodyk draugamsKai į planus įsivelia gripas…
Posted by dolores on 11 Vas 2011
Suoraganizuoti, nupirkti, atspausdinti, pasiruošti, surepetuoti ir kiti darbai laukia eilėje, iki šventės liko savaitė, kasdien darbas, lieka tik naktys… kuriomis neturiu jėgų ką nors daryti, nes ėmiau ir susirgau. 39laipsniai karščio, skauda viską ir visur, šalta-karšta-šalta…taip, atspėjote, į svečius atėjo gripas. Nekviestas ir nelauktas (et kaip nemėgstu neplanuotų svečių:).
Kitą ketvirtadienį tokiu laiku jau būsiu Lietuvoje, gaila - neilgam. Į šventę, kuri man tiek nervų gadina ir gadins… Ar esate buvę piršliais? Aš ne, bet šįkart būsiu liudininkė, atliekanti piršlienės vaidmenį, brrr. Man niekada nepatiko viešos kalbos ir minios valdymas :( “Buvai žurnaliste, tik mokslų pabaigus, nejau nesugebėsi vakaro pravesti”… sugebėsiu, bet kokia viso to kaina, įdomu.
Kaip gyvenu? Dalinai gerai :) Pirmadienį buvau Chippendales koncerte, oiii įspūdį paliko. Vaikinai, mokykitės, kaip priversti merginas dėl jūsų “alpti”, visa salė Miunchene klykavo spygavo, rodės, jog pasiūlius visos sutiktų “čia ir dabar” :)
Žinot ką, dar vienas miestas svajonių miestų kategorijoje. Tai - Miunchenas. Nors jis kiek mažesnis už Vilnių, tačiau įspūdingumu lenkia, manau, Londoną. Miesto ir kalnų kontrastas, multikultūrinis judėjimas senamiestyje, shoping’ų rojus merginos… Bijau, jog prasitarus, svajonės gali nesipildyti, tačiau norėčiau (o aš ką noriu, dažniausiai gaunu +- kelių mėnesių/metų laikotarpyje) gyventi Miunchene :)
Dėl spamų. Blogas.lt naudotojai, ar jūsų nekankina šimtinis spamų skaičius per dieną? Mane jo ir nebežinau kaip su tuo kovoti… Teks, spėju, kraustytis į kitą blogų svetainę arba gal jau laikas tapti individualiai :)
Ką dovanosit savo mylimukams su Valentino diena? Didelis galvos skausmas…ypač kai gyveni mažame kaimuke, et :( Nors, dauguma sako, jog reik dovanoti meilę, o ji pinigais nematuojama, tik bučinukais, glamonėmis ir … bus matyt. Jeigu nepasveiksiu, Valentino dieną švęsiu gegužės mėnesį Paryžiuje :)
Rodyk draugamsVėpliškumas neišgydomas?
Posted by dolores on 19 Sau 2011
Jau buvau primiršusi savo šią savybę, bet ji ėmė ir netikėtai vėl išlindo. Kad esu truputuką blondinė jau seniai visiems aišku o ir plaukų spalva tą liudija, tačiau kad tokiais nesąmones iškrėščiau jau nebemaniau… Taigi.
Ieškausi naujo darbo ir buto. Pirmojo - nes per daug išvargina, šefas erzina ir daug kitų minusų. Buto - nes dėl mano šmutkių esamame nebesutelpam. O jų vis daugės (cha cha) :) Aš taip svajoju apie kambarį batams ir kitą - rūbams, et… galėčiau kasdien po naują porą įsigyti :D
Taigi einam prie reikalo - mano vėpliškumo įrodymo. Praeitą savaitę skambino viena moteriškė ir kvietė į pokalbį dėl darbo. Sutariau sekmadienį dar susiskambinti ir atvykti. Taigi prieš važiuodama dar skambtelėjau, tačiau įsijungė atsakiklis, taigi gražiai paaiškinau kas esu ir ko noriu, t.y. jog tarėmės dėl darbo pokalbio ir norėčiau šiandien atvykti, tik patikslinkite adresą. Skambučio nesulaukiau, et, galvoju, kažkuo nebetikau jai… Tačiau šiandien nuėjus į darbą pirmas klausimas iš šefo buvo “skambinai man sekmadienį kelis kartus ir žinutę autoatsakiklyje palikai”…. o Dieve, norėjosi atsukti laiką ir ištaisyti klaidą, bet kas padaryta - tas. Taigi, sužinojo brangus mano direktorius apie mano planus bėgti ir nedelsdamas pasiūlė metinę terminuotą darbo sutartį. Aišku, tokios darbuotojos nesinori prarasti, bet ačiū, tokie trumpi pavadėliai manęs visai nevilioja. Pasibūsiu dar kelis mėnesius ir čiao bambino :)
Vestuvės. Vėl vėl vėl, per mažos pertraukos tarp jų pastaruoju metu. Organizaciniais reikalais užsiimu, bet bijau, jog pradžiamokslė vedėja nepadarytų daugiau žalos nei naudos :) Bus kaip bus, beje sukneles jau turiu abiems dienoms!!!
Jau apie vasaros atostogas reik susimąstyti. Ką šiemet įdomaus pamatyti patartumėt? Į vakarus ar rytus geriau skristi? :)
Na ką atostogų nuotaikomis ir baigiu šį įrašą. Geros nakties ir produktyvaus trečiadienio ;)
Rodyk draugamsNauji metai ir iššūkiai
Posted by dolores on 10 Sau 2011
Kaip pasitikote naujus metus? Su kuo palydėjote senus?
Šventė buvo nuostabi. Turbūt geriausias naujųjų sutikimas mano gyvenime. Būryje draugų, sniego apsuptyje, toli nuo miesto, tik tarp savų… 12h šovėme šampaną mirkdami šiltame kubile, kurį vėliau keitė šokiai iki paryčių. Puiku. Sako, kaip sutiksi naujus metus, tokie jie ir bus. Tikiuosi :)
Kokie pokyčiai įvyko mano gyvenime įžengus į 2011′uosius? Ogi tapau trumpaplauke. Neplanuotai, tačiau tuo esu visai patenkinta. Reik per gyvenimą visokiai pabūti: juodai, baltai, garbanei, lygiaplaukei ir t.t. :) Aplinkiniai pokyčius įvertino teigiamai.
Tik prieš mėnesį sužinojau, jog mano pusBROLIS taps tėveliu, o štai ir į vestuves liudininke pakviesta esu. Viskas puiku, vėl parskrisiu į Lietuvą, iš kurios taip sunku visada išvykti… Tik laiko mažokai - mėnuo. O pasiruošti, girdėjau, liudininkams šį bei tą reikėtų :) O kur suknelės, batelių paieškos bei kitos smulkmenėlės… et. Tačiau džiaugiuosi, jog pagaliau šis mano artimas žmogutis įteisins savo meilę ir rimtus kėslus teisiškai. Kiek galima tik “draugauti”?..
Kaip jums šventės praėjo? Daug dovanų padovanojot? O kiek gavot? Ar prisivalgėt lietuviškų mišrainių? :)
Aš šiemet daugiau gėriau nei valgiau :) Kalėdoms - Glühwein’us, naujiems - tekilą, po naujų dar šį bei tą. Et šventės… Visus draugus kol aplankai, kol pasveikini jų vaikučius arba didėjančius pilvukus…Sako, laikas ir man, bet aš vis dar dvejoju.
Šiuo metu darbas nervus gadina. Gaunu vieną laisvą dieną per savaitę, per kurią vos nagus spėju nusilakuoti ir parduotuves aplankyti. O taip norėtųsi dar šią žiemą paslidinėt, bet…darbas žmogų puošia, sako žmonės, et. Apie jo keitimą galvoju rimtai. O iš tiesų labiausiai apie savo restoraną…
Na ką, pasipasakojau savo viltis, norus ir svajas. Įkeliu vieną nuotraukytę su savo naujais plaukučiais. Gerų jums prasidedančių zuikučio metų ;)
Dovanų idėjos
Posted by dolores on 09 Gru 2010
Truputį mažiau pykti ir daugiau džiaugtis, mažiau pavydėti ir daugiau mylėti, išmokti džiaugtis smulkmenomis ir mažiau zysti dėl menkniekių…
Iš tiesų, labiausiai man reikia nenuperkamų dalykų: tik poros gana reikšmingų apsisprendimų, kurie padarytų mane dar laiminesne. Visa kita padovanos gyvenimas, tikiuosi :)
Dovanos. Kaip sunku jas išrinkti, bet kaip gera dovanoti. Patinka man, kuomet kiti žmonės tampa maloniai nustebinti, savaime aišku, man taipogi patinka būti nustebintai. Lengviausia, aišku, nupirkti dovanų kuponą ar dovanoti grynuosius, tačiau tokios dovanos ilgam neužsilieka ir niekada gyvenime neprisiminsi jų su džiugesiu (nebent tai būtų šešiaženklės sumos čekis, xaxa) :) Labiausiai džiugina, kuomet gauni tą, apie ką seniai svajoji, bet garsiai neužsimeni arba kuomet būni nustebintas originalumu ir dovanojančio asmens išradingumu. Ypač kuomet tai iš artimo žmogaus… Kartais kitus pažįstame geriau nei save, ar ne? :) Aš visuomet randu kaip nudžiuginti mano brangiausius, o jūs?
Pasidalinkite savo nuostabiausiomis gautų dovanų idėjomis, gal tai kam nors pravers ;)
Beje, daiktai, kurių labiausiai reikia, dažniausiai yra įperkami ir anksčiau ar vėliau turimi. Taigi, elementarūs buitiniai dalykai vargu ar ką džiugina…aišku, yra išimčių. Dovana yra daiktas, kuriuo atiduodam savo meilę, dėmesį bei parodom, kaip gerai pažįstam tą žmogų. Reikia tik kelių minučių laiko, kad pradžiugintum kitą asmenį, kodėl nepasistengti? Ir tai beveik nieko nekainuoja, nes dažniausiai nuostabiausi dalykai būna “for-free” :) Tai - nebūtinai apčiuopiamas daiktas, tai gali būti akimirka kartu, filmukas iš nuotraukų, masažas, staigmenų diena ir t.t.
Šiuo metu pati suku galvą, kaip galėčiau nustebinti savo mylimiausius žmones, bet pažadu sau ir Jums - tą padarysiu :)
Gerų idėjų ir nuostabaus Kalėdinio laukimo…
Rodyk draugamsMistiška Kalėdų dvasia ir pilka kasdienybė
Posted by dolores on 08 Gru 2010
Aaaaa, kiek laimės gali suteikti bilietų rezervacija… Ypač kai tie bilietai namo. Ant Naujųjų, juhuu :)
Taigi parskrendam gruodžio 30d, beveik tiesiai į balių. Tądien dar reik pora reikaliukų sutvarkyti ir būsim pasiruošę sutikti 2011′uosius.
Taigi, po paskutinio savo įrašo, kuomet buvau nepagrįstai susinervinusi (visdėlto impulsyvi esu, tą tik dabar pastebėjau, ir be galo pavydi, ech…). Bet sakoma, jeigu myli - pavydi, kuomet pavydo nelieka, reiškia meilė dingo, taigi :) Viskas baigėsi gerai, mano brangusis grįžo gan anksti ir gan linksmas, tačiau viską išsiaiškinome ir aš jau rami. Iki kito išėjimo, haha :)
Mokslai baigti. Egzaminai išlaikyti (tikiuosi). Liko tik darbas ir tikėjimas, jog ateity gausiu geresnį :) Nors iš dalies jis mane džiugina: klientai, bendravimas, dėmesys, komplimentai… Na bet pažadu sau, jog pabūsiu jame maksimum iki pavasario. Gyvenimas turi vesti į priekį, ar ne?
Hmmm, minčių raizgalynė šiandien galvoje. Širdutė džiaugiasi artėjančiomis šventėmis. Kalėdų (mandarinai+Glühwein) kvapas tvyrauja ore, Weihnachtsmarkt savo užburiančia atmosfera jau antrą savaitę linksmina lankytojus… Vokietijoje Kalėdos jaučiamos labiausiai, visdėlto. Kalėdos - stebuklų metas. Laukiate jų ir JŪS? :)
Kuomet lieku viena, o vaikinas naktiniame klube
Posted by dolores on 28 Lap 2010
Ar galite įsivaizduoti??? Esu palikta viena namuose, o mano vaikinas linksminasi naktiniame klube. Tai normalu??? “Su draugais tik išgerti norim”… o taaaip, pasiteisinimas puikus. Tam yra barai. Naktiniai klubai skirti panoms/bernams kabinti, o ne “atsigerti”. Taigi, kaip matote, mūsų santykiai nuostabūs. Nesipykstam, mylim vienas kitą ir netgi išleidžiam į tokias abejotinos reputacijos vietas vienišiams. Liberalūs santykiai, ar ne? O taaaip, juk mes nesam įsipareigoję, esam laisvi kaip paukščiai ir galim daryti ką norim, su kuo norim ir kada norim. “Reik pasitikėti vienam kitu”, kužda sąžinė, tačiau kažkodėl pasitikėjimas tokioje situacijoje neįmanomas. Kaip turėčiau aš elgtis? Eiti į klubą taipogi, nuolat kontroliuoti ar toliau gyventi liberalių santykių pagrindu? Beje, į klubą mano brangusis išsiruošė su savo brangiaisiais kolegomis, tarp kurių yra pora mergužėlių, apie kurias jau anksčiau pasakojau (”mes labai laukiam, kada tu nutrauksi savo draugystę ir tapsi laisvas”, - citata iš vienos lūpų).
Taigi, kaip elgtumėtės tokioje situacijoje JŪS?
……………………………………………………………………….
Darbas erzina, šefas sukčius, vokietija - lieva, vokiečiai - skupūs, Ansbachas - nuobodus, aš čia - niekas ir tam taram. Iš tiesų nelabai matau ateities vizijos. Kol kas. Gyvenu šia diena ir tiek. Man tai nepriimtina, bet tebūnie.
Išsipasakojau. Juodu ant balto, bet nuo to nė kiek nelengviau. Tiesiog negaliu nerašyti, kuomet viduje tokios emocijos karą žaidžia…
Ir JUMS gražaus savaitalio. Rrr
Rodyk draugamsKalėdų kvapas ir kasdieniniai džiaugsmai
Posted by dolores on 25 Lap 2010
Dar viena draugė netrukus taps mamyte…visdėlto vestuvės buvo iš reikalo. O gaila, nes ji dar abejojo, turėjo didelį pasirinkimų ratą, tačiau dabar bus priversta būti su tuo, kuris jau tris kartus širdutę sudaužė. Tikiuosi jų šeima bus laiminga.
Kalėdos atėjo į Vokietiją: Kalėdų mugės baigiamos statyti, ant langų žiba girliandos, mieste puikuojasi nuostabi eglutė…Mane irgi aplankė Kalėdinė nuotaika, tikiuosi jos neaptemdys žinia, jog į Lietuvą šiemet nepavyks parskristi… (tfu tfu tfu)
Ryt didžioji diena. Pirmas egzaminas Vokietijoje :) Palinkėkite sėkmės!
Taigi. Daugiau didelių pokyčių nėra. Tik po truputį išsigrynina mano svajonės ir regiu jau aiškią ateities viziją. Ne be reikalo jau trečioje šalyje dirbu toje pačioje srityje, greit galėsiu jus pakviesti … apie tai vėliau :)
Žinote brangieji ko aš Vokietijoje pasigendu?… gal čia tik mano mažame miestelyje nėra, tačiau labai labai trūksta gražių drabužėlių. Jau svajoju kaip grįžusi į Lietuvą galėsiu marširuoti po savo pamėgtas parduotuves, mmm.
Šiuo metu esu beveik viskuo patenkinta (+-). Ir labiausiai noriu, kad nebetektų dar kartą viską pradėti iš pradžių. Jau trečią kartą mano gyvenime kartojasi tas pats scenarijus tik skirtingose šalyse, gal visdėlto jau gana??? :) Jeigu dar kada nors sumąstysiu pakeisti valstybę, būtinai rinksiuosi anglakalbę, vokiškai kalbančią arba savo tėvynę… beje, gal žinote, kiek iš tikrųjų Lietuvoje liko gyventojų? Kiek žinau per paskutinius keturis mėnesius 80tūks deklaravo savo išvykimą iš šalies…
Gražaus JUMS savaitgalio. Su pirmu sniegų ir Kalėdų kvapu…ar užuodžiate? Aš taip: mandarinai, Glühwein ir kvapas tvyrantis ore…
Liurbyste “ate”
Posted by dolores on 19 Lap 2010
Pagaliau!!! Kursai eina į pabaigą, o aš jau ir dirbti pradėjau. Sritis - ne svajonių, tačiau pirmas žingnelis jau padarytas. Draugės žodžiais tariant, pagaliau išbridau iš “liurbystės liūno” (taip vadinau savo ikidabartinę padėtį) :)
Šiuo metu viskas puiku. Labiausiai bijau, jog nepavyks ištrūkti Kalėdoms-Naujiems į Lietuvą… o viskas jau taip suorganizuota, trūksta tik mūsų dviejų “Taip, mes atvyksime”… Viliuosi.
Šiek tiek komiškų istorijų iš žmonių lūpų (bendrakursių). Moteriškė, gyvenanti Vokietijoje jau 40 metų prisitato taip (de-lt):
-Ich spreche turkisch und ein bischen dumm (vertimas: aš kalbu vokiškai ir esu šiek tiek kvaila). Norėjosi, aišku pasakyti “deutsch”, bet kadangi pirmos raidės vienodos, supainiojo vargšiukė :)
-Ich bin mit 3 Kinder verheiratet (vertimas: aš esu susituokusi su trim vaikais). Pritrūko tik vieno žodelio “habe” (turiu) :)
Tokių perkiukų kasdien būna ne vienas ir ne du, juoktis nemandagu, bet nesijuokti neįmanoma :) Taip vyksta pasiruošimas Vokiečių kalbos egzaminui, cha cha :)))
Rodyk draugamsKeistas tipas ir gyvenimo lobis
Posted by dolores on 05 Lap 2010
Turiu tokį “draugužį”, kuris jau baigia įkyrėti savo rimtais pasiūlymais. Žada laukti, kol aš būsiu ’single’ ir tiesiu taikiniu vesis mane prie altoriaus, kad nepabėgčiau :) Haha…
Šiandien noriu pašnekėti apie rimtus dalykus. Draugystę. Kada žmonės nusprendžia, jog tai yra “TAS/TA”, su kuriuo noriu būti ilgiau nei ilgai arba tai yra mano antroji gyvenimo puselė. Vertybės, charakteriai, visapusiškas suderinamumas, vienas kito papildymas, prisitaikymas ir t.t. Čia viskas ateina arba ne jau kartu gyvenant. Kiek laiko reikia, kad suprastum??? Metų, dviejų, kitiems viso gyvenimo neužtenka, kad pažintų kitą žmogų, nes iš tiesų mes net savęs 100% nepažįstame…Retorinis klausimas, į kurį pati norėčiau rasti atsakymą, nors jau puikiai viską žinau, kartais užtenka pažvelgti žmogui į akis, kad suprastum daugiau, nei metai gali pasakyti.
Planas. Metų, penkmečio, gyvenimo… ar egzistuoja jūsų galvoje toks? Aš visuomet turiu viziją, tik, deja esu taip toli nuo jos… nevyksta dalykai, kurie turėjo/turi vykti mano gyvenime. Nors viskas, ko norėjau anksčiau, išsipildė, tačiau ties tuo gyvenimas stabtelėjo jau per ilgai. Baigus mokslus visada yra du keliai: šeimos ir karjeros. Šiuo metu esu pusiaukelėje - nei tame, nei tame. Kur labiau norėčiau pasukti tegul lieka paslapty arba žinoma tik tiems žmonėms, kuriems reikia žinoti. Viskas ateis su laiku, kartojama nuo mažens, tačiau laikas tiksi, o tas ‘viskas’ ateiti neskuba…
Prisiminiau vieną posakį (P. Coelho) - kai žinai, koks yra tavo gyvenimo lobis, visas pasaulis tau padeda paslapčia jį rasti. Arba išvertus - esant teisingame kelyje, geri dalykai klostosi savaime. Daryti išvadas, ar dar palaukti? :)
Staigmena. Lygiai metai, kaip…
Posted by dolores on 29 Spa 2010
Turiu dvi dideles progas švęsti:
1. Su savo vaikinu esu lygiai metus laiko.
2. Dolores blogas gyvena jau daugiau nei metus. Pamenu rašyti jį pradėjau dar būdama UK, kuomet atėjo laikas išlieti emocijas raidėmis. Šiuo metu savo darbą tęsiu Vokietijoje, įdomu kur atsirasiu kitiemet…Tikiuosi, jog dar ilgai turėsiu apie ką rašyti ir ne tik lietuviškai :)
Šiandien grįžusi iš kursų buvai maloniai nustebinta didele raudonų rožių puokšte ir dovanų čekiu. Čia dėl progos nr. 1 :) Ech, lygiai metai praėjo nuo mūsų pažinties dienos, o tiek daug visko pasikeitė: mano gyvenimas n’tąjį kartą virto aukštyn kojomis, n’tąjį kartą pakeičiau gyvenamą vietą, mečiau darbą ir kitus pasiūlymus, palikau Lietuvą, gimines ir draugus joje dėl TIKSLO - būti kartu. Ir tuo esu visiškai patenkinta, aišku yra keli “bet”, tačiau jie laikui bėgant išsispręs! Meilė…tas nenusakomas jausmas meilė.
Laukia nuostabus savaitgalis ir dar nuostabesnis gyvenimas, tik reik neprarasti vilties ir nenusiimti rožinių akinių. Jie man iki šiol labai padėjo, tikiuosi pravers ir ateityje. Liko vienas didelis neišpildytas noras - svajonių darbas, nes kitas svajones step by step įgyvendinau arba joms dar reik laiko (t.y. metų/dviejų).
Žinot, kas man vis dar suteikia sparnus? Pažinimas. T.y. nauji dalykai, neatrastos vietos, neišmokti žodžiai, nesuprantamos kalbos. Degu noru viso to kuo daugiau įkvėpti, tuo gyventi, dėl to stengtis… Gerai sakoma, esi jaunas, kol dar lieka pirmų kartų. O jų dar begalė: Europa, pasaulis, N. Zeland (taip taip, vis dar apie tą patį aš…senos svajonės nemiršta), karjera tarptautinėje įmonėje, šeima ir du krykštaujantys mažyliai, nuostabūs vakarai su artimais draugais, dalinantis naujais atradimais ir senais prisiminimais)… Po viso to išeis mano pirmoji autorinė knyga, vėliau gal tęsinys :) Kaip nuostabu, kad svajonės nekainuoja, priešingai - žlugtume neviltyje… Ir pabaigai - visiems ir visoms linkiu nepaprasto savaitgalio, naujų potyrių, svajingų akimirkų ir … mylimų žmonių šalia ;) Nes visa tai yra laimės sudedamosios dalys. Būkime laimingi ;)
Vokietija ir jos “nuostabiosios” taisyklės
Posted by dolores on 23 Spa 2010
Kasdien vis sužinau ką nors naujo apie šalį, kurioje pastaruoju metu gyvenu.
Tai, kad nuosavo namo kieme yra draudžiama (pgl aplinkosaugos įstatymą) plauti savo automobilį, mažų mažiausia keista, tačiau taisyklės yra taisyklės. Ir nors nemažai vokiečių jas laužo, tačiau paskundus į tinkamas institucijas manau galima gauti tikrai nemažą baudelę. Stipriai veikia žaliųjų organizacijos čia.
Norėdamas dirbti bet kokį darbą, turi turėti atitinkamą profesiją, net tokią kaip pardavėjas, viešbučio administratorius (tas, kuris priiminėja svečius recepcijoje) ar kurios nors srites asistentas (pvz senukų priežiūra). Aišku, galima ginčytis, kad pas mus taipogi to reikia, tačiau ne taip specializuotai kaip Vokietijoje. Pvz. žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą ir norintis dirbti pardavėju, teoriškai turėtų 3 metus mokytis pardavėjo profesijos ir tik tada pretenduoti į šią darbo vietą. Galbūt yra išimčių (pvz. krizės metu), tačiau tokios yra taisyklės.
Gerbiu vokiečių didelį rūpinimąsi gamta, tačiau stiklo rūšiavimas pagal spalvą, plastiko, popieriaus, biolginių atliekų, skardinių, aliuminių baterijų kontenerių gausa man vis dar misija neįmanoma :)
Tyla ir ramybė viešpatauja gyvenamųjų namų kvartaluose. Net vaikai moka tyliai žaisti, kad pikti dėdės/tetos nepasiskųstų namo savininkams ir negautų įspėjimų/nebūtų išvaryti iš nuomojamų butų. Privalu gerbti kiekvieno poilsį ir tai ne tik juodai ant balto parašytas sakinys…Sankcijos gana griežtos, jeigu šių taisyklių nesilaikai.
Tebežaidžiu žaidimą “Surink kuo daugiau minusu/pliusų šaliai, kurioje gyveni”. Sekasi gan neblogai, kaip diena - taip naujiena :) Ką galėčiau iš pliusų paminėti, aaaa, čia labai didelė žurnalų gausa (ir labai specializuoti) bei jie yra gana stori (pvz praeito mėn Cosmo buvo 500psl), tikras džiaugsmas moterų tuštybei patenkinti :) Elementarių ir nuobodžių privalumų, tokių kaip socialinė/civilinė apsauga neminėsiu, nes greit uždarysit naršyklės langą, todėl ir toliau ką nors linksmo/kvailo sužinojusi užrašysiu juodai ant balto jums, sau ir ateinančioms kartoms, haha :)
Beje, sekasi man vis geriau, nors dar nenusprendžiau kuo būsiu užaugusi, tačiau šį sakinį jau galiu pasakyti vokiškai :)
Gero savaitgalio. Jums ir su jumis. Dolores
Rodyk draugamsRutina permelkta rudens depresija ir vaikiškos dvejonės
Posted by dolores on 14 Spa 2010
6.50h suskamba žadintuvas. 7h šiaip ne taip išlipu išlovos: pikta, nelaminga ir skaičiuodama kiek dienų dar reikės taip anksti keltis. Viskas krinta iš rankų, plaukai neatrodo taip gražiai, kaip norėčiau, juodas akių pravedimas, turėjęs būti tiesės formos nupiešiamas zigzagu… Kol arbata šąla ant lauko palangės, papusryčiauju, prisitaisau aparatūrą (mp3 grotuvą) ir galiausiai išžygiuoju iš namų į drėgną laukinį rytą. Tiesą sakant man visai patinka stebėti bundantį miestą, užsiemiegojusius skubančius žmones, atsidarančias mini parduotuvėles senamiestyje…
Šiuo metu esu truputuką pikta, nes mano gyvenimas sustojo…arba rieda taip lėtai, kad galiu visus pakelės medžius suskaičiuoti. Aplinkinių - priešingai - gyvenimai sukasi verčiasi, reaguoti nespėju. Taip neturi būti, ne ne ne, tik ne man… Rutinos bijau kaip velnias kryžiaus, o šiuo metu ji įsuko mane į savo ratą, kaip čia dabar suprasti???
Žinote ką, pagalvojau, jog man yra jau ‘n’ metų, o aš vis dar tiksliai nenusprendžiau kuria kryptimi pasukti gyvenimo vairą, aišku medike jau nebūsiu, staliumi taip pat, inžinerinės specialybė irgi atkrenta, tačiau socialinių mokslų spektras yra toks platus, kad dar galiu rinktis bet kurį iš ‘-šimties’ jo atšakų. Nors tikrai žinau, jog traukia medijos, viešoji sklaida, mada, beauty pramonė bei žmonės…gal iš visų išvardytų žodžių galima surasti bendrą vardiklį? :) Padėkite, bitte (žadėjau greitu laiku prabilti vokiškai, prašom, pirmą žodį jau turime) :)
Rašiau rašiau ir galiausiai nusprendžiau, jog neturiu ką pasakyti. Taip, galva tuščia, esu pavargusi, beprotiškai noriu miego, tačiau dar per anksti. Einu skaityti populistinio veikalo iš Madam kolekcijos “Vestuvės”. Koks gyvenimas, tokie ir skaitiniai, kokios mintys, tokie ir paveikslėliai, haha :)
Meilė
Posted by dolores on 10 Spa 2010
Kuomet myli ir tą jauti, atsakymo ir įrodymų nereikia…
Meilė - ne žodžiai “aš tave myliu”, tai veiksmai, darbai, viskas, ką darome dėl kito žmogaus, noras kurti bendrą ateitį, altruizmas, būsena, kuomet gera kartu net tylėti…
Tai mažos smulkmenos: gėlytė iš pievos, bučinukas netikėtu metu, staigmenos, maži siurprizai ir tas gyvybiškai būtinas mylimojo dėmesys visur ir visada…
Tai spindinčios meile akys ir galvoje skambantis “forever”, rožiniai akiniai net niūrią dieną ir išaugę sparnai, skraidinantys svajonių link…
Galų gale kuomet aplink nebeegzistuoja kitos/kiti, kuomet jo/jos akys, plaukai, balsas gražiausi ir prisilietimai švelniausi…
Kai šalia būdamas jautiesi taip saugiai ir ramiai, kai mylimojo glėbys tarsi užuovėja nuo gyvenimo audrų, kai jo bučiniai saldesni už Milka, kai jo rankų šiluma sušildo labiau nei saulė, kai vien pagalvojus apie išsiskyrimą ašaros rieda nesustodamos, nes buvimo be jo/jos jau nebeįsivaizduoji.
Kai gyvenime iki tol buvęs svetimas žmogus tampa artimesnis už mamą/sesę/brolį, kai dėl kito žmogaus padarytum daugiau nei dėl savęs, kai gali palikti draugus/šeimą, paaukoti karjerą vien tam, kad būtum kartu…
Tai - ne žodžiai, tai gyvenimas, tai mažos akimirkos, maži akmenukai tavo kelyje, kuriuos kartu nurinkus gyvenimas tampa dar gražesnis…Sugebėjimas atsisakyti “aš” ir tapti “mes”…tas stebuklingas jausmas meilė…
Rodyk draugamsGyventi su vyru, kuris tiktų į senelius
Posted by dolores on 06 Spa 2010
Jauna lietuvaitė + pagyvenęs arabas; lietuvaitė + multimilijonierius amerikietis…dažnai girdime, matome, susiduriame. Santuokos motyvas aiškus, abi pusės gauna tai, ko trūksta: senukui - grožio ir jaunystės, todėl ilgakojė mėlynakė jam tarsi vizitinė kortelė pakelia reitingus; kitai pusei - materialinių vertybių. Abu laimingi, tik įdomu kiek ilgai…
Šiuo metu teko susidurti su kiek kitokiu variantu, kuomet jauna graži panelė išteka už pagyvenusio nukriošusio senuko…su namu, mašina, karjera. Ji - tailandietė, jis - vokiekietis. Jai 32, jam - 65 :) Pasidomėjau šios partnerystės motyvais ir ką jūs manote, tai visai ne finansai, tiesiog ta dama tailande augo tarp senyvo amžiaus žmonių, dirbo senukų namuose, todėl jos tiesiog jaunikliai netraukia. Apibėrėme mes ją klausimais, bandėm ištraukti “tiesą” iš lūpų, tačiau tai pasirodo buvo tiesa…Ji nuoširdžiai jį myli už tai, kad jis ja tėviškai rūpinasi… O kaip lovos reikalai, įdomu :) Pasirodo, nei vienai, nei kitai pusei tai nėra aktualu. Ir suprask tu tuos žmones, ech.
Sekasi man neblogai, gyvenimas įgavo rutinišką atspalvį ir man net šiek tiek tai pradėjo patikti. Ilgai besiblaškiusi, pagaliau turiu sumažinti pavarą ir koncentruotis ties vienu dalyku, vietoj anksčiau buvusių ‘n’. Mokausi, tobulėju ir tikiu, jog step by step viskas susidėlios į savas vėžias. Domiuosi kultūromis (ypač azijos), skaitau cosmopolitanus ir glamourus, žiūriu desperate hauswifes, bet tik kartais, kai turiu nuotaikos gaminu ir beprotiškai laukiu Kalėdų. Kažkodėl jaučiu, jog šiemet jos bus man kitokios ir su dvigubu džiaugsmu.
Foto iš Oktoberfest ir Rothenburg’o. Apie alaus šventę galiu pasakyti viena - dar gyvenime neteko matyti tiek daug žmonių vienoje vietoje geriančių tokio dydžio bokalus alaus (1l)… Pamatyti kartą gyvenime reiktų, bet sugrįžti nerekomenduoju :)
-
- Oktoberfest
-
- Rothenburg ob der Tauber
Šlykštus padaras tos panos, visdėlto
Posted by dolores on 21 Rgs 2010
Tobulėju. Kalboje. Taip, pagaliau prasidėjo kursai. Nuo pirmadienio. 4,5h per dieną 5 kartus per savaitę. Šiuo metu vokiečių man reikalinga kaip niekada anksčiau…dėl tam tikrų, savaitgalį nutikusių priežasčių.
PANOS. Šlykštesnės būtybės turbūt pasaulyje nėra nei nusivylusi, beviltiškai įsimylėjusi mergina. Kadaise buvau ir aš tokia, bet šiokių tokių moralės normų net tuomet laikiausi.. Kas nutiko, paklausite? Ogi šį, labai linksmą savaitgalį, bešvenčiant vieno pažįstamo gimtadienį į svečius pristatė mano vaikino ex’ė. Lyg niekur nieko siūlė kokteiliukus man, meiliai šypsojosi tol, kol alkoholis atrakino rankas ir liežuvį. Klube panička priėjo prie mūsų (t.y. manęs ir manojo) ir pradėjo kabinti makaronus Misteriui X ( t.y. mano vaikinu)apie tai, kaip ji laukia nesulaukia, kol atsilaisvins vieta šalia…nes nekantrauja vėl būti jo glėbyje. Meiliai nusišypsojau, sukandau dantis ir… apie tai kitą kart. Tiesa sakant labiau supykau ant jo, kadangi…taip reikėjo.
Na kągi, po nuostabaus savaitgalio atėjo nuostabi savaitė (tiesiogine šio žodžio prasme). Kalbos kursai tarp įvairių kultūrų žmonių (tailandas, filipinai, rusai, lenkas, turkai) praskaidrins mano pilką kasdienybę, gal nebebūsiu tokia pikta ir priekabi “dėl menkniekių”, bet, tiesa sakant, tai ir proga apmąstyti šį bei tą dėl tolimesnio gyvenimo. Kadangi dalykai, kurių man reik, nevyksta, teks keisti arba dalykus, arba veiklas :) Apie ką aš čia?… oiii, mano gyvenimas sunkiai įmenama mįslė, bet ją įminusiam dovanosiu Gyvenimą. Kas esu, ko noriu ir kur einu žinau tiktai aš viena. Nors ir kaip Jums atrodytų, jog mane gerai pažįstate, turiu nuvilti ir pasakyti, jog klystat. Aktorystės meno išmokė gyvenimas.
Rodyk draugamsPlaukų spalva ir gyvenimo būdas
Posted by dolores on 18 Rgs 2010
Tingus ir mieguistas šeštadienio rytas. Mėtu arbata. Tokios dienos man primena laikus, kuomet nebuvo rūpesčių, kai iš virtuvės sklido pusrytinių blynų kvapas ir prie stalo susėsdavo visa šeima. Šeštadienio pusryčiams. Arba sekmadienius “Guru”, kai po audringos šeštadienio nakties netingėdavom atsikelti ir eiti su draugėmis ten pusryčiauti. 10h, ne vėliau :) Kaip pasiilgau visų tų žmonių…ir laikų.
Pagaliau turiu veiklos. Nuo pirmadienio prasideda vokiečių kalbos kursai, labai intensyvūs ir rimti :) Rimtai jums pažadu lapkričio pabaigoje jau rašyti post’us vokiškai. Juokauju. Bet prabilti šia pikta kalba privalau.
Bežiūrėdama žaliųjų pamergių vestuvių nuotraukas (vieną įkeliu ir jums) sumąsčiau, jog pasiilgau tamsių plaukų. Man jie reikalingi tuomet, kai atkakliai siekiu tikslo, kai viską noriu laikyti savo rankose, kai karjera svarbiau už asmeninį gyvenimą, kai noriu įrodyti, jog galiu… Blondiniški - atvirkščiai, kai norisi atkreipti dėmesį, kai trūksta švelnumo, romantikos ir meilės. Kadangi šiuo metu labiausiai man reik pirmo gyvenimo, manau laikas ryžtis kardinalioms permainoms. Pasiilgau bėgti, daryti penkis darbus vienu metu ir juos visus padaryti, mokytis, dirbti, sportuoti, tuomet laiko užteko viskam ir nebuvo minčių apie melancholiją. Visgi tai lėmė plaukų spalva, kadangi tapusi blondine pasidariau tingia, haha :) Aišku, daugeliu atvejų ši spalva pasitarnauja, ups - pasitarnavo.
Gero Jums savaitgalio, linkiu tobulėti ir neužsisėdėti.
Nesibaigiančios problemos su vyrais
Posted by dolores on 15 Rgs 2010
Įdomu, egzistuoja idelus vyras? Turbūt taip. Tai - Kenas :) Tikrovėje vargu, bet su idealais juk neįdomu būtų gyventi, kartais reik intrigos, erzinančių savybių, trumpalaikių konfliktų, priešingai draugystė taptų rutina ir galų gale baigtųsi. Bet mes, moterys, kad ir kokį vyrą beturėtume, randame kuo skųstis, o jeigu neturime jokio - tuo labiau. “Visi vyrai kiaulės”, žodžiai, skambantys iš mano draugių lūpų, bandau paneigti, bet jos teigia, jog mano kelyje pasitaikė išimtis, haha :) Kvepia feminizmu, galbūt, bet suprantu ir jas, dauguma lietuvių vaikinių išlepę nuo dėmesio, pasipūtę savimylos, šalti mamyčiukai ir tam taram (sorry dėl tų, kurie į šį ratą nepretenduoja).
Beje, kažkada pasakojau apie mergaitę, kuri lepinasi vaikinų dėmesio, dovanomis, tačiau vis sugrįžta pas tokį tipą, kuris jau tris kartus ją paliko… Ir ką jūs manote - rugsėjo 11d įvyko jų tuoktuvės. Kartais meilė tokia nesuprantama…
Kažkada jau kalbėjau apie idealų vyrą, tiesa sakant beveik tokį ir atsiradau, tiksliau mistinėmis aplinkybėmis toks atsirado šalia manęs. Pamenu, kaip dar prieš metus laiko (taip taip, greit bus lygiai metai, kaip mes kartu) aprodžiau jam Vilnių. Po to antrą kartą jau net Trakus :) Ir viskas prasidėjo nuo to: Naujieji - pas jį, Valentino diena - pas mane, Velykos - pas jį, gimtadienis - pas mane, kol galiausiai pabodo skraidyti/važinėtis vienam pas kitą ir aš atsidūriau Vokietijoje…Ir kodėl būtent joje, negalėjau kur kitur, kur mažiau taisyklių ir pradžia būtų lengvesnė, et, that’s life, that’s my difficult life :(
Gavau neblogą darbo pasiūlymą, tačiau paskaičiusi kiek kursų turiu baigti ir popieriukų iš įvairių institucijų susirinkti, apėmė beviltiškumo jausmas… Per pusę metų gal jau būčiau pasiruošusi, tik vargu, ar ta vieta dar būtų saugoma man :)
Baigiant dar noriu grįžti prie vyrų temos. Kad ir kaip mes juos keiktume, kad ir kokie blogi jie būtų, vis dėlto neneikime - pasaulis be jų netektų prasmės, moterys liautųsi puoštis, išnyktų grožio pramonė, nebeliktų gyvenimo variklio, dėl kurio mes visada pasistiebusios, iškėlusios galvas ir gyvename nuolatinėje konkurencijoje. Visuo tuo tik norėjau dar kartą pasakyti, kaip myliu savo berniuką ir kaip džiaugiuosi, kad likimas man jį dovanojo :)
Tobula pora
Candy
Posted by dolores on 14 Rgs 2010
Sukrečianti istorija, nepakartojama vaidyba, aktoriai, emocijos. Filmas, po kurio sunku atsigauti. Rekomenduočiau jį rodyti mokykloje vaikams, kol dar nesuviliojo pagunda nėra per vėlu… Užburianti malonumų jūra, iš kurios dar galėdamas išbristi - nenori, o norėdamas - jau nebegali. Siužetas panašus į “Requiem for a dream”, tik šis gal kiek švelnesnis. Abu filmai stipriai paveikė emocionaliai, dar pasibaigus įtampa lengvai neatslūgsta. Labai geras filmas.
Žinot ką veikiau savaitgalį? Stebėjau sporto varžybas, tiek daug dar gyvenime neteko žiūrėti :) Krepšinis, krepšinis, krepšinis, boksas, krepšinis. Galiu pasakyti viena - lietuvių krepšininkai mane labai sužavėjo. Kad jie gerai žaidžia, tikėjau, bet kad taip gerai - net nepagalvojau. Nuostabios pergalės, dar nuostabesnė jų sutikimo ceremonija Vilniuje. Tokiu atveju drąsiai galime visame pasaulyje prisipažinti, jog esame lietuviai, nes tai vienas iš kelių atvejų kuomet tai sakyti nėra gėda…
Kas naujo asmeniniame fronte? Nieko, ką galėčiau afišuoti viešame dienoraštyje, aišku privačiame gyvenime šis tas vyksta, bet apie tai vėliau :) Vis dar blaškausi, ieškau, svajoju ir bijau žengti žingsnį, galintį pakeisti mano gyvenima iš esmės. Galimybių yra, pasiūlymų taipogi, tačiau kol tenkina esamas gyvenimas čia, nenoriu rizikuoti. Šiuo metu man plaukimo pasroviui etapas arba priešlaikinis žiemiškas užsnūdimas. Čiao, parašysiu kai išsimiegosiu.
Rodyk draugamsSu gimtadieniu, SESYTE
Posted by dolores on 11 Rgs 2010
Tegul šie metai į tavo gyvenimą įneša šį tą daugiau, nei iki šiol: susižavėjimus ir pirmąją meilę, dar tikresnį ir tvirtesnį draugų būrį, pažinimą ir savęs atradimą, mažytį žingsnelį didžiosios scenos link (nors jį jau padarėte). Tegul šiemet juoko, šypsenos, linksmų akimirkų būna kupina kiekviena diena…
Iš mažos mergytės pamažu tampi panelė, negaliu nesidžiaugti kokia graži, talentinga ir protinga esi. Tau jau 16′a, o dar pamenu, kaip krėtei išdaigas kieme, kokia neklaužada smėlio dėžėje buvai :) Linkiu atšvęsti linksmai, garsiai ir trankiai, kad gitarų stygos plyštų, o svečiai visus metus kalbėtų apie tavo gimtadienį. Have fun, sesute, myliu labai TAVE.
Likusi viena visuomet randu priežasčių liūdėti…
Posted by dolores on 10 Rgs 2010
Hmm, dar nebuvo taip, jog man pasipirštų per skype :) Gal ir vestuves keltume online būdų… keistų gi žmonių būna šiam pasauly, labai keistų…
Kalbant apie vestuves. Ryt išteka mano dvi draugės. Nė vienose vestuvėse nedalyvauju, liūdna. Nuotaikos likučiai nuotraukose neatspindi to, kas vyksta realiai, bet teks mėgautis bent jau jomis. Gana, bet šiems metams vestuvių gana…
Noriu būti LT, noriu sirgti kartu su už nenugalimuosius Lietuvius, noriu gerti kriaušių kiss’ą Mambo picoje (tokiu atveju tiks ir ši vieta) :) Noriu būti su draugais, noriu pas sesę, kuri ryt švenčia savo 16′tąjį…Kuomet lieku viena visada randu priežasčių liūdėti.
Neapleidžia mintys apie sugrįžimą į UK, ten, kur manęs laukia pora artimų žmogučių… bandau šias mintis vyti šalin, bet jos sugrįžta sapne, deja.
Ir apskritai - pasiilgau mokslų, pamenate, dar neseniai zyziau, kaip noriu ištrūkti iš to žinių labirinto, ir kągi, praėjus pusmečiui pasiilgau mokytis, sužinoti, pažinti, įrodyti, įveikti ir - atsiimti tą liudijantį popieriuką (ups, diplomą). Jeigu šiuo metu galėčiau rinktis naują studijų kryptį - tai būtų medijos: žiniasklaida, medijų tyrimai ar pan. Tai visai susiję su mano pirmąja specialybe, gal toliau gilinti žinias? Reiks pasidomėti, ką gero siūlo Vokietijos universitetai, juk vistiek darbą susirasti vargu ar pavyks, o mokslus anksčiau ar vėliau panaudosiu. “Gana mastyti, laikas veikti”, - tariau ir nuėjau prie pamėgtų paskutinių “Deperate Houswife’s” serijų :)
Linksmo penktadienio, palikykime ryt Lietuvą, nors esame maži, galim daug. Parodykim tai pasauliui :)
Rodyk draugamsBandymas prasiskinti kelią Vokietijoje. Bedarbystės ypatumai
Posted by dolores on 09 Rgs 2010
Vienareikšmiškai sunkus. Dėl tų kvailų taisyklių, biurokratijos, popierizmo visur ir visada, dėl netoliarancijos kitataučiams, dėl kalbos, dėl Lietuvos universitetų, dėl manęs. Negavau laiško iš vienos institucijos Bavarijoje - į kalbos kursus eiti negaliu. Darbo leidimo negausiu, kol pati nesusirasiu darbo, o be leidimo mane vargu ar kas priims… Ech kad turėčiau šiek tiek daugiau valios ir užsispyrimo pabaigti pradėtus darbus :) Lauksiu, pažadėjau sau ir kitiems būti aktyvi ir nepasprukti pirmai kliūčiai pasitaikius. Dėl jo. Tik dėl jo…
Pradėjau Da Vinčio kodą. Pagaliau. Iš nuobodumo, tiesa sakant :) Tapau ir virėja, ir kirpėja ir dar daug kuo, ko anksčiau visai nemokėjau. Gal ir į naudą, haha :) Greit pradėsiu rašyti kulinarinį blogą, juk kasdien vis naują šedevrą pagaminu. Ar galėjo kas nors pagalvoti? :) Ir riedutininke nebloga esu, dar nei galvos, nei kojų nenusisukau ir krūmai visi vietoj tebestovi (šiek tiek aplaužyti, deja) :) Kokie dar mano nedarbo privalumai, hmmm: greit tapsiu kino eksperte, nes nebuvo dienos, kad nepažiūrėčiau filmo; apie kulinariją jau minėjau; išradinėju naujoves manikiūro ir pedikiūro srityje; esu mielas augintis, gal net geriau už kačiuką - nesidrąskau, tik meiliai murkiu :) Argi nenorėtumėt tokio faino padarėlio namuose, murrr ;)
Turbūt jau minėjau, organizuojamės grand naujuosius. Reik sodybos su pirtim ir kubiliukais, gal turit paisūlymų (iki 30 žmonių). Svajoju apie Kalėdas ir imbierinius sausainius, mamos kūčiukus ir sniego senį, bet būtinai Lietuvoje. Dar bilietų neturiu, bet būtinai Kūčių vakarą privalau būti pas tėvus…
Toks nerūpestingas, rūpesčių pilnas, mano gyvenimas. Tokia mano kasdienybė - rutiniška, bet ne pilka realybė. Tokios mano mintys: vis dar optimistiškos su šiek tiek rožine spalva pagražinota ateitimi ir tikėjimu, kad mano gyvenimo credo pasitvirtins. Ne šiandien, tai rytoj :) Salždių, mielieji.
P.s. nuotrauka ne į temą, bet beprotiškai miela…Vyras su kūdikiu, mmmm…
Kokia beprotiškai laiminga aš esu
Posted by dolores on 06 Rgs 2010
Skambant šiai dainai užplūdo prisiminimai ir šią akimirką supratau, kokia beprotiškai laiminga esu... dėl visko, kas vyko, vyksta ir dar vyks. Dėl tėvų, kuriuos turiu, dėl sesytės, kurią labai myliu, tikiu, jog vieną dieną visi ją išgirsime didžiojoje scenoje, dėl kelių labai brangių draugių, kurios mane lydi nuo mokyklos laikų ir tikiuosi dar lydės ilgai ilgai, dėl kelių giminaičių, kurie mane myli ir manimi tiki ir labiausiai dėl žmogaus, kurį radau ir su kuriuo esu beveik metus kartu… Esu dėkinga likimui ir tik kartais pagaunu save silpnumo akimirką sakant, kaip man blogai, bet tik todėl, kad nemoku išlaukti, juk dar niekada nebuvo blogai, visada viskas tik į gera, bet kokia padėtis, kurioje atsiduriu, vėliau man tik praverčia, o iš klaidų pasimokau (nors ne visada, deja) :)
Palikta viena kelioms valandėlėms mąstau… mąstau, kokia kvailutė esu, jog vėl noriu bėgti, skristi ten, kur nieko neturiu, kur nebūčiau laiminga, tik vardan judėjimo…nes nebemoku likti vienoje vietoje. Laikas išmokti. Laikas nutūpti. Laikas pradėti kažką, kas liks visam gyvenimui. Laikas subręsti ir laikas pasilikti. Čia ir dabar? Turbūt. Norėčiau…kad ir kaip bus sunku, išlauksiu. Nubrauksiu ašarėlę ir vėl šypsosiuosi, nes esu laiminga, esu mylima ir labai myliu… Tiesa sakant žodžiais sunku išreikšti, ką dabar jaučiu, tačiau noriu pasakyti, jog vieną dieną, kuomet dar 46′ame autobuse senas vyriškis atsisėdęs prie manęs aiškino (man, jaunutei ‘niolikmetei), jog gyvenime nesvarbu niekas, tik meilė ir kad nesivaikyčiau karjeros, lobių, turtų, o sekčiau paskui ją - jis buvo visiškai teisus… atsekiau paskui, taigi bandysiu ugdyti valią ir nepabėgti…
Myliu gyvenimą už tai, kur jis mane atvedė, už žmones, kuriuos atsiuntė į mano kelią ir už laikinus sunkumus. Džiaukitės ir jūs, visada svarbu atrasti, ką gero turime, o turime tikrai nemažai…
Perspektyvos likti čia ir nostalgija Lietuvai
Posted by dolores on 27 Rgp 2010
ATSIRADO. Išsiuntus kelis CV, iškart sulaukiau interesantų dėmesio :) Tačiau keliausiu į Niurnberg’ą, laimę bandyti indų restorane (vistiek ta šalis neduoda man ramybės)… Palinkėkit man sėkmės. Tiesa sakant galėčiau rinktis iš daugiau variantų, tačiau kadangi nenoriu likti šiame mažame miestuke, keliausiu toliau, kur daugiau galimybių.
Ar spėjate susivokti, jog vasara baigėsi?… ji pralėkė akimirksniu, taip greit, jog norisi sustabdyti laiką. Nebespėju reaguoti. Kas nors pagreitino laiką, atėmė iš paros pora valandų?…Nenoriu pagreitinto gyvenimo (keturi-metu-laikai-per-40-sek)
Per paskutinį vasaros balių jau naujuosius pradėjome planuoti…to dar nebuvo, įdomu kas gausis :) Jau laukiu, kadangi vėl grįšiu į LT - ten, kur šeima, kur draugai, kur gimtos vietos ir pamiltos gatvės… kodėl taip ilgu šalies, kurioje taip sunku gyventi?… Kartais pagalvoju, kaip būtų gera, jeigu visos europinės galimybės persikeltų į Lietuvą, jeigu draugus vėl galėtum ranka pasiekti tik panorėjus, o jaunoji karta neplanuotų kuo greičiau pabėgti iš savo šalies :( Daug kas sako, jog pavydi mano gyvenimo. Aš sau ne. Bent jau ne dabar. Besiblaškydama viską turiu pradėti iš naujo, pvz čia jaučiuosi kaip mokinukė, kuriai dar visos durys uždaros kol baigsiu mokyklą…Anglijoje nuolat iš aristokratų jaučiau keistą spaudimą ir retorinius klausimus “kodėl tu čia, kodėl žlugdai save”.., jis nesuprasdavo, ką išsilavinę žmonės veikia jų šalyje dirbdami išsilavinimo nereikalaujančius darbus. Aišku, galima teigti, jog esame per silpni kovoti su sunkumais ir renkamės lengviausią kelią - pabėgti, tačiau juk mes kovojome, mokėmės, stengėmės, klupom ir vėl kilom, kol galiausiai ne pirmą kart tarėme “Ate” brangiausiems žmonėms, gimtinei. Visada gera bus sugrįžti. Kaip svečiui, deja…Ar svajoju kada nors vėl gyventi Lietuvoje? Be abejo TAIP, menkiausiai progai pasitaikius grįšiu neatsisukdama, jeigu nebūsiu spėjusi įleisti šaknų kitur…
Nostalgiška gaidele šiandien liejasi mintys. Turbūt dėl saulės trūkumo, jau spėjau ir jos pasiilgti :) Et, niekada tam žmogui nebus per gerai. Gražaus penktadienio ir gero paskutinio vasaros savaitgalio ;)
Havajietiškas mergvakaris ir žaliosios vestuvės
Posted by dolores on 24 Rgp 2010
Na ir vasarėlė buvo “Meilės ir pramogų” :) Tokios dar neturėjau. Tikiuosi kitos bus dar ‘esnės.
Havajų mergvakaris praėjo puikiai. Oras pasitaikė tikrai havajietiškai karštas, dėmesio gavome per akis, kuomet Vilniaus gatvėse žygiavome ryškiaspalviais hula sijonukais ir pasidabinusios gėlėmis :) Gaila tik jaunosios, nes jai tenka liūdniausia jaunikio nuodėmių išpirkimo našta, bet … pati pasirinko kelią į šeimą, tegul atkenčia, haha :) Ikeliu foto iš nuostabaus party akimirkų:
Vestuvės… lietuviškai girtos ir jaunatviškai linksmos, su senoviniu prieskoniu ir bohemos dvasia, ryškiai žalios, su pora ašarėlių ir daug natūralaus juoko. Tikiuosi toks ir jaunųjų gyvenimas laukia, nes šventė buvo nuostabi visiems. Kaip gražu, kuomet bažnyčioje tariant lemtingus žodžius skruostu rieda ašara, kuomet tėvai išlydėdami jaunuosius iš namų pasipuošia graudžia šypsena, kuomet… et. Gaila tik, kad daugiau tokių didelių švenčių mano planininke neįrašyta. Kągi, teks planuoti naujuosius. Ošim garsiai, trypsim smagiai :) O dabar:
Welcome back į realybę. Oi, į Vokietiją. Kelionė buvo ilga, miegojau saldžiai, tik škvalai Lietuvoje ir Lenkijoje nuotaiką gadino. Vėl nieko neveikiu, vėl be draugų, vėl … ne, neleisiu nuotaikai sugesti, kimbu į darbų paieškas, o jeigu kartais per mėnesį nepavyks, kelsiu sparnus atgal. Į UK (?) Gal…ten manęs visada laukia, nors nea, palikti to, ką čia turiu, jau būtų per skaudu. Myliu Jį, todėl turiu pamilti gyvenimą čia. Pamažu prisijaukinsiu, žinau, reik tik kantrybės ir laiko. Beje, prisiminiau seną gerą vaikystės pramogą - riedučius :) Šiandien juos apsimoviau po 10 metų pertraukos. Nerealus jausmas. Kviečiu kartu, kasdien tuo pačiu laiku :)
Rodyk draugamsIšgyvenus audrą ir pajūrio saulę
Posted by dolores on 11 Rgp 2010
Baidarių žygis - kasmetinė draugės gimtadienio tradicija. Išsiruošiame su šypsenomes, pasiruošę švęsti dvi dienas ir naktį. Šįkart pasirinkome Verkmės upę, kur naktį išgyvenome tikrą siaubą (tą garsųjį škvalą, nusiaubusį Kauną ir pietinę Lietuvos dalį) ir džiaugėmės, kad likome gyvi… Tiesa sakant, abejoju, ar kada nors dar gyvenime taip teko bijoti, kuomet palapinė buvo sugriauta per pora minučių, o kelias iki mašinos atrodė neįveikiamai tolimas, kuomet dangus blyksėjo visomis vaivorykštės spalvomis ir iš jo tekėjo lietaus bangos - horizontaliai. Vėjas nepūtė, o šniokštė, medžiai griuvo šalia, daiktai skraidė ore… išaušus rytui pamatėme viso to pasekmes, o grįžę namo perskaitėme apie netoliese žuvusius. Drama, kurią išgyvenę tapome stipresni, bet abejoju, ar drasesni… Nepaisant visko, pirma baidarių plaukimo diena buvo vykusi: teko šokinėti viduryje upės per medžius, išsimaudyti besėdint baidarėje ir atsitrenkti “n” kartų į vienintelę plačioje upėje pasitaikiusią kliūtį :) O aš dar svajoju apie vairuotojo teises, et…
Palanga…visuomet šis miestas skambėdavo nekaip, tačiau po kelių dienų poilsio joje pakeičiau nuomonę. T.y. vieta, kurioje gali rasti ir poilsį, ir pramogas, ir pažintis… o dėl pajūrio - net ir užsieniečiai sako, jog turime nuostabų žemės lopinėlį, kurį turime puoselėti ir juo džiaugtis, pritariu: smėlis, bangos, nuostabios kopos, šiltas vanduo, ar gali kas nors būti geriau atostogoms, kuomet toli keliauti nesinori?… prisiminus Birutės kalną, nuostabųjį parką, pasivaikščiojus Basanavičiaus gatve bei Palangos tiltu noromis nenoromis sugrįžti į vaikystė, kuomet jūra kvepėjo vafliais ir cukraus vata, o po atostogų albume puikuojasi nuotrauka prie Palangos tilto esančiame senoviniame laivelyje arba su beždžionėle. Visa tai dar ir dabar galima atrasti ten, nors ir po daugelio metų…Kaip miela :) Gaila, tik kad saulė taip skaudina ir tos trys dienos pajūryje pavertė mane virtu vėžiuku, tikiuosi nesilupsiu prieš artėjančias šventes ir iki savaitgalio įgausiu havajietiškai rudą atspalvį. Man jo prireiks. Mergvakaris artėja :)
O kaip laiką leidžiate jūs? Ar buvote pagauti baisiosios audros?
Einu karpyti havajų sijono ir gydyti skaudančio kūno. Ryt sulauksiu svečių iš Vokietijos, juhuu :) Smagaus vakaro ir dar smagesnio ateinančio savaitgalio. Girdėjau vėl bus audra, saugokitės ;)
Rodyk draugamsVestuvės, nagai ir kiti stiliaus reikalai
Posted by dolores on 05 Rgp 2010
Atradau nauja mylimiausią spalvą - persikinę…Tai šis tas naujo, nes gerus pusę metų mano nagučiai buvo raudoni :) Welcome back į tuštybių mugę :)
Suknelė priduota siuvimui, reikalai sutvarkyti, miegmaišiai paruošti šio savaitgalio žygiui, sijonukai pajūriui, trūksta tik geros nuotaikos… Tikiuosi ją padovanos pasiilgęs manęs Vilnius :)
Gal kas turi originalių minčių Havajų stiliaus aprangai?… Hula sijonukai neblogai atrodo, tačiau bijau jog pritūksiu laiko jam pasigaminti. Gėlė į plaukus bei havajietiški karoliai nepakeičiami kuriant šį stilių, teks vėl daryti ekskursiją po Kauno parduotuves … :)
Liūdna, jog neteks dalyvauti geros draugės vestuvėse rugsėjo 11d… nesugebėsiu viso savo draugių būrio apženyti, jeigu vestuvės vyks tokiais greitais tempais, et.
Ilgai vakar diskutavome viena tema - vestuvės…kadangi pastaruoju metu ji pernelyg aktuali, jog būtų pamiršta. Kada ir kaip žmonės apsisprendžia tuoktis? Stiprūs argumentai:
- kuomet nusprendžia, jog esamas variantas yra pats tinkamiausias ir bergždžios paieškos jau gerokai įgriso
- kada pajunta aplinkos spaudimą (po ilgos draugystės, bendro gyvenimo kartu ar besibeldžiančių vaikučių)
- kai pažiūrėjus į savo gimimo datą supranti, jog … biologinis laikrodis tiksi :)
- arba ramybės neduoda ex’ai bei kiti įkyrūs simpatijos
- netenkina sugyventinio statusas
- pati svarbiausia turbūt yra sąmoningas apsisprendimas su tuo žmogumi praleisti visą likusį gyvenimą, gražiai auginti vaikus teisėtoje šeimoje, kartu kurti ateitį, mylėti ir pasenti…
Deja deja, žinau atvejų kuomet ištariama “taip” dėl prabangaus žiedo arba geros jaunikio materialinės padėties…mano nuomone tai yra savęs pardavimas, nes tekama ne už žmogaus, o už jo turto. Et tos vestuvės - kažkam ji linksma šventė, o kažkam pelningas gyvenimo sandoris. Mano nuomone, tai turėtų būti tikros meilės įrodymas bei galutinis taškas ilgoje pasirinkimų istorijoje… Būkite laimingi, jaunieji :)
My life is one big party. Pavargau
Posted by dolores on 03 Rgp 2010
Kritinėse situacijose supranti, kas yra tavo draugai… Gerai kažkas ir sakė - su laiku jie išsigrynina ir iš didelio būrio lieka vienetai, tačiau tokie, kuriais gali pasitikėti bet kurioje situacijoje.
Formalumai, popierizmas ir kiti skubūs reikalai, kuriuos pasižadėjau sutvarkyti per kelias savaites pasirodo tampa neįveikiama užduotimi. Suspėti visur, kur planavau, nepavyks, taigi teks atskristi po kelių mėnesių, kai jau būsiu pasiilgusi visų ir užmiršusi užsimezgusius konfliktus. O gal grįžti ir nebenorėsiu…bent jau nebe pas visus tai tikrai.
O neeeee, ką tik gavau dar vieną kvietimą į vestuves. Jos vyks rugsėjo 11, galite įsivaizduoti…nuo kada kvietimas į vestuves perduodamas prieš mėnesį, o dar prašoma, kad būtume pora. Vėl… deja, nepriskraidysime iš Vokietijos kas pora savaičių.
Ir apskritai. Esu pikta, nes mano artimi žmonės manęs nepalaiko ir nesupranta. Rrrrr, noriu bėgti toli toli iš čia. Būna dienų lyg tyčia.
Anyway. Savaitgalį laukia baidarių žygis, po to Palanga. Dar Leben ist kein Piknik, kartoja mano mylimas žmogus, tačiau mano situacijoje viskas atvirkščiai. Piknik piknik ir dar kartą pikni…nusibodo, einu rašyti vokiško CV.
MY LIFE IS :
Technika, aš ir šopaholizmas
Posted by dolores on 27 Lie 2010
Technika ir aš yra tokie du savaime nesuderinami dalykai, kad sunku įsivaizduoti juos kartu, bet, deja, esu priversta bandyti su ja susidraugauti…Pirmą PC apliejau vandeniu (kadangi virdulį laikydavau ant procesoriaus) antrą - įmetusi į rankinuką, po to į mašinos bagažinę per didelius šalčius sugadinau motininę plokštę… Vieną telefoną paskandinau ežere, kitą numečiau iš 4to aukšto, trečią naktį ant palangės paskandino iš gėlių išbėgęs vanduo…mp3 nuskendo jūroje, nes pamiršusi su juo išsimaudžiau, kitas vedžiojant šunį įkrito į balą…ir čia ne pabaiga, nes draugauti su technika teks, manau :) Et…that’s life, mano sudėtingas gyvenimas.
Pagaliau esu Lietuvoje, kuri mane pasitiko beprotišku karščiu ir begale reikalų + pramogų daugiau, nei tikėtasi. Ištveriama. Indai su savo verslų pasiūlymais dar vis neduoda ramybės, bet aš jau manau esu rimtai apsisprendusi dėl savo tolimesnių veiksmų ateityje, todėl nesivarginkite su abejotinais pasiūlymais :)
Vakar žiūrėjome filmą “Candy“…žiaurus, narkomaniškas, apie chaotišką gyvenimą rojus-žemė-pragaras. Pažiūrėkit, labai emocingas ir sukrečiantis…Brrr.
Mama man liepė koduotis nuo shopaholizmo :) Sakė jau ir telefoną daktaro surado, haha :)))) Aš juk moku nulaužti visus kodus, manau, nepadės :)
Kartais gera ilgai nebuvus atsidurti ten, kur praleista vaikystė, kur viskas taip sava, kur kas antras sutiktas gatvėje yra pažįstamas ar jo giminaitis…mažų miestelių dideli džiaugsmai :)
I am happy. Dėl daugelio priežasčių, kurias turiu ir dar daugiau, kurios gyvenime laukia.
Skraidymas padebesiais šįkart oro balionu ir pilka realybė nusileidus
Posted by dolores on 19 Lie 2010
Taip taip, išsipildė viena mano svajonių - pagaliau skridau oro balionu. Vakar. Patiko nerealiai, tačiau papasakoti žodžiais viso to grožio ir jausmo, deja, negaliu. Išbandykite patys, aš irgi norėsiu kada nors dar išvysti Vilnių iš atviro dangaus…
Savaitė liko ir būsiu LT. Tokie prieštaringi jausmai apima, velniukas su angeliuku manyje špaguojasi, vienas liepia daryti taip, kitas - priešingai, kuris nugalės… Sunku man čia bus kelią skintis ir nežinau, ar turėsiu tiek valios ir jėgų, ypač jeigu vėl teks kelis metus mokytis (išlyginamąsias studijas, kad mano diplomai turėtų tokią pat vertę kaip LT)…Et, ir kodėl gyvenimas parinko mums tokią tėvynę, iš kurios bėgte bėgame. Esame per silpni išlaukti?…Gal, o kas jeigu ilgai laukus nesulauksime šviesesnio rytojaus ir blaškytis po pasaulį su šeima ir vaikų kraičiu bus per sudėtinga? Šiandien geriausia, kol dar jauni, kol dar entuziazmas neišblėsęs ir rožiniai akiniai stipriai laikosi ant akyčių. Bus kaip bus, ar ne? :) Norisi būti optimistei, kaip kadaise, bet…
Nuolat lyginu UK ir Vokietiją…Šikart šopingo aspektu :) Buvome Niurnberge truputuką apsipirkti ir miestą pamatyti, bet teko grįžti su tuščiu krepšiu. Ar kaltas mano išrankumas, ar vokiška pasiūla nekokia?… Tiesa sakant nuvažiavusi į Plymouth’ą visada vos tašes panešdavau: reikėjo ir to, ir ano ir dar n’tos poros tokių, tik truputį kitokių - batelių :) Teks vėl Lietuvos prekybos centrų gatves šlifuoti kol rasiu ’svajonių’ batelius ateinančioms vestuvėms…
Šetadienį aplankėme dar vieną - šįkart labiau vokišką naktinį klubą. Won’ vadinasi. Pilnut pilnutėlės abi salės: hip hop ir house muzikos, tačiau man, vėlgi, patiko neypatingai, 6 balai iš dešimties būtų, palytinimui mes turime kažką panašaus kaip … Malibu fabuose :) O vis tikiuosi pakliūti į kažką panašaus kaip mūsų Pacha…
Grįžusi į LT turėsiu suspėti tiek daug padaryti, jog bijau kad tų kelių savaičių gali neužtekti…Dar Indas atvažiuoja vėl derėtis su manimi dėl verslo Lietuvoje. Šįkart suinteresuotas jis didmenine prekyba…tačiau nežinau, ar suinteresuota būsiu aš. Tai tiek naujienų iš mano vokiško gyvenimo :)
Rodyk draugams
Vokiečių kalba ir taisyklės
Posted by dolores on 10 Lie 2010
Dažnai susimąstau, kodėl mane likimas taip mėto vėto po pasaulį?…metai Anglijoje, trečias mėnuo Vokietijoje, skirtingos kultūros, papročiai, taisyklės, kalba. Apie ją truputį. Mokykloje mokiausi vokiečių kalbą, ji buvo antroji mano užsienio kalba, tačiau kuomet išvykau į UK (nemokėdama nė žodelio angliškai) ir pramokau kitą kalbą, vokiečių užsiblokavo :) Skaityti galiu ir neblogai suprantu, tačiau kai tik reikia kalbėti ne gimtąja kalba, automatiškai liežuvis taria angliškus žodžius… tikiuosi, kad pavyks man prisiminti taip šiuo metu reikalingą vokiečių kalbą ir kada nors ja laisvai susišnekėti. Pasidariau vok kalbos testą, kuris parodė kad nesu jau tokia beviltiška ir kalbos kursus turėsiu lankytis tris mėnesius (vietoj 6). Na kągi - life is going on.
Darbas…norint legaliai įsidarbinti Vokietijoje, reik atlikti nemažai procedūrų. Kadangi esame nauja ES šalis, leidimai dirbti išduodami gana sudėtingai ir nenoriai. Nežinau kaip būtų atvykus vieniems lietuviams, be pažįstamų/giminių Vokietijoje, ne studentams, tuomet galimybės įsidarbinti būtų dar mažesnės. Man reikėjo:
1. Užsiregistruoti kad gyvenu Vokietijoje (tikslus adresas)
2. Žmogaus, kuris pasirašytų, jog yra atsakingas už mane čia
3. Galiojančio Vokietijoje sveikatos draudimo
4. Išbūti 3 mėn nuo atvykimo dienos šioje šalyje ir tik tada registruotis darbo biržoje
Kadangi jaučiama pakankamai didelė bedarbystė, po įsiregistravimo Arbeitsamt (darbo birža) aš galėsiu gauti darbą tik tada, kuomet prieš mane nebus vokiečių, gaunančių bedarbystės išmokas…sudėtinga. Aš irgi taip manau…
Taigi, dabar dar viena problemėlė lieka - mano Lietuvoje įgytų diplomų pripažinimas Vokietijoje. Jeigu nutiktų taip, jog Bavarija atsisakytų pripažinti VU bakalaurą ir MRU magistrą, abejoju, kad dar norėčiau čia pasilikti. Tuomet būčiau kaip vaikas, kuris viską turėtų pradėti nuo pradžių. Na jau neee, užteks mokytis, laikas gyventi :)
Tropinis karštis jau neleidžia gyventi…miegoti neįmanoma, lauke būti tuo labiau. Sakyčiau, pasiilgau lietaus, bet jam įsismarkėjus pradėčiau zysti, kad pasiilgau saulės. Niekada nebūna gerai, kaip yra, bet šiuo metu sakykite ką norite, yra gerokai per karšta. Pasiilgau vandenuko (ne baseino) ir gamtos. Et… Gero ir jums savaitgalio. Kadangi visai nemėgstu alaus, keliausime į Bierfest :)
Rodyk draugamsKarštis, kasdienybė, muzika ir bilietas namo…
Posted by dolores on 07 Lie 2010
Tokio karščio dar gyvenime nejaučiau…netoli 40 laipsnių (šeštadienį Bavarijoje buvo 37) ir mes stebėjome futbolo rungtybes lauko ekrane, gerai, kad miesto savivaldybė pasirūpino dirbtiniu lietučiu, jo dėka buvo mažiau nualpusių. Kažkaip šiemet vokiečiams labai sekasi, baisu prognozuoti, bet iškovoję pergalę eurovizijos dainų konkurse jau artėja prie futbolo čempionų titulo. Baisu pagalvoti, kas dėtųsi mieste jiems laimėjus finalą, ui…
Jau turiu bilietą namo (liepos 25d). Būsiu beveik mėnesį. Per jį turiu susitvarkyti kelis svarbius reikalus, sudalyvauti gimtadienyje ir vestuvėse, prisidėti prie mergvakario organizavimo ir tam taram :) Ar grįšiu atgal į Bavariją? Manau, kad taip, juk Lietuvoje bent jau šiuo metu nematau jokių geresnio gyvenimo prošvaiščių. Aišku, kaip visada liks nostalgija Vilniui, truputuką Kaunui, mano gimtajam kaimiukui, draugėms ir draugams, kuriuos palikau ten arba išbarsčiau po pasaulį, sesytei ir visiems kitiems brangiems žmogučiams, et…kuomet nugrimztu į prisiminimus, pasidaro liūdnoka, todėl gyvensiu ateitimi…gal ji atnes dar didesnę laimę nei iki šiol, nors tiesa sakant negaliu skųsti, esu 80% laiminga :) Kiti 20 proc tegul lieka tolimesniam gyvenimui…
Kuomet esu toli nuo namų labai džiugina lietuviška muzika, nors nesu didelė jos gerbėja, bet…sentimentai nugali principus. Muzika gal net labiau nei kvapas sugrąžina atgal, į patirtas akimirkas, primena tas šypsenas, mielus veidelius…Kiekvienas gyvenimo etapas turi savo muziką. Hiperbolė man primena vaikystę, kaip ir Olialia su Neringa Nekrošiūte, Mango - paauglystę ir pirmuosius susižavėjimus, skraidymą padebesiais ir rožinę gyvenimo viziją, YVA - pirmuosius nuklydimus, blogus darbelius ir 21′ą gimtadienį, kuomet žygiuodamos Vokiečių gatve traukėme “trumpi sijonukai baltos kelnaitės” ir t.t… šiuo metu simpatizuoju 80’s, nors tiesa sakant gal tai ir yra geriausia muzika man: emocionali, uždeganti tokia wow (Aerosmith, Queen ir kita tapusi klasika)…
Rutinai išsklaidyti prisiminėm senus gerus žaidimus: vakar šaškėmis laimėjau 3:0, tačiau mini golf ir kitus (durnius kortomis, bilijardas) gėdingai pralaimiu…einu blaškyti sau nostalgišką nuotaiką, čiuz.
Rodyk draugamsB’day savaitė Kroatijoje + WM (Germany, juhuu) :)
Posted by dolores on 05 Lie 2010
Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Praėjo nuostabi savaitė, nuostabioje vietoje su nuostabiu žmogumi. Nors tik nuvažiavę papuolėme į stiproką lietų, dėka jo apvažiavome didelę dalį Istrien salytės, išvydome nuostabias vietas, o likusias dienas mėgavomės kaitria saulyte. Ech… erzino tik medūzos ir koralai, kurie plaukian painiojosi tarp kojų :) Nepaisant visko, nuostabiai praleidau laiką, neblogai paskrudome ir pailsėjome. Beje, gavau dovaną, apie kurią seniai svajojau - skrydį oro balionu, juhuu, šį ar kitą savaitgalį jau skrisiu, papasakosiu įspūdžius, nors aukščio bijau, bet manau man patiks :)
Beje, jau pastebėjau, kad kelintus metus savo gimtadienį švenčių vis kitoje šalyje, taigi kaip gera draugė pasakė, tebūnie tai tampa tradicija. Vietoj baliukų, klubų ar panašaus šventimo renkuosi keliones, please :)
Atostogų trupinukai
FUTBOLAS. Niekada nebuvau sporto žiūrovė, bet priverstinai ja tapau atvykusi į Vokietiją. Oi kad matytumėte kas čia dedasi Vokiečiams laimėjus rungtynes….įkeliu vieną video šiek tiek perteiksiu pergalės džiaugsmą :)
Rodyk draugamsPriešatostoginiai minčių labirintai
Posted by dolores on 19 Bir 2010
Atostogos prasideda :) Už kelių valandėlių jau gulėsiu Kroatijos paplūdimyje, o taaaip…
Iš tiesų jau pasiilgau namų: mamos, tetės, sesės ir savo draugyčių…vakarinių vasariškų sidriukų ant barbakano, prie ežerų, pabo latino šokių po atviru dangumi, pasivaikščiojimo Vilniuje palei Nerį (nuo žirmūnų iki baltojo tilto), pasiilgau zysti kaip blogai Lietuvoje ir gerti kavą su mama…mmm. Noriu pasikalbėti su sesute, kuri užaugo taip greit, kad tapo puikia mano drauge/išklausytoja/patarėja, noriu aplankyti savo vaikystės draugę, kuri pirma iš mūsų būrio susilaukė beibio, noriu siūtis salotinę suknelę dar vienos draugės vestuvėms :)
Bet iš tiesų popierius Vokietijoje jau susitvarkiau, liko išlaukti 3-4mėn kol gausiu leidimą dirbti (et tos vokiškos taisyklės) ir nuo rudens jau gal žygiuosi mokytis. Vėl. Iš tiesų jau pasiilgau tobulėti, nes šiuo metu skaitau tik Glamour, Cosmo, Mini, Jolie, Joy ir kitus popsiškus skaitinius, kurie intelekto tikrai neprideda :) Bet juk vasara, leiskime pailsėti smegenims…
Neseniai sužinojau apie savo artimo giminaičio planus vykti iš UK į USA, sako platesni vandenys traukte traukia ir London jau per ankštas…et, apetitas kyla bevalgant, sakyčiau. Nors manęs pačios vis dar neapleidžia mintys kada nors nuvykti į New Zeland arba Australia…kiti žemynai vilioja, nuotykiai, egzotika, atradimai. Gal dar susigundysiu draugės pasiūlymų lėkti savanoriauti į Afriką ar Aziją, nebloga gyvenimiška patirtis būtų, tik jau nežinau ar mokėčiau ir norėčiau būti viena (t.y. be jo…).
Beje, prasidėjęs futbolo čempionatas gerokai pabudino apsnūdusį Vokietijos miestuką, jau kas dėjosi sekmadienį po stulbinamos vokiečių pergalės (4:0) … tai toli gražu neprilygo Eurovizijai, kuomet Lenai laimėjus nė viena mašina tą naktį gatvėje nepyptelėjo :) Pradėjau ir aš žiūrėti futbolą. Iš reikalo. Visai nieko, sakyčiau :)
Na kągi, gero Jums girtadienio per JONINES, aš švęsiu irgi, net labai, nes kaip kievienais metais, taip ir šiemet (VĖL) Joninės sutampa su mano gimtadiniu, haha, be 5 minučių Janina esu. Ačiū mamai ir tetoms, kad pasigailėjo ir tokio vardo neįdėjo :) Susimatysime įdegę ir pailsėję, mmmm, pavydėkit, nes pati sau pavydžiu:)
Rodyk draugamsNesibaigiančios “katino” dienos :)
Posted by dolores on 08 Bir 2010
Na kągi, praėjo ilgasis savaitgalis (vokiečiai turėjo 4 laisvadienius), kadangi oras buvo dėkingas, pirmą kart leidau dienas prie bavariškų ežerų. Tiesą sakant ežerais pavadinti juos liežuvis neapsiverčia, nes plotu jie didesni už mūsų Kauno marias, o grožiu prilygsta jūrai… Ech tas vokiškas pedantiškumas, kartais jis visai žavus, ypač kai kalba eina apie mokėjimą saugoti gamtą. Įkeliu pora nuotraukyčių iš Brombachsee ežeriuko apylinkių.
Miestelyje, kuriame šiuo metu gyvenu, vyko miesto šventė: mažytis senamiestis knibždėte knibždėjo norinčių pasilinksminti, gatvės muzikantai telkėsi ant kiekvieno kampelio, skirtingose vietose grojo skirtingi atlikėjai, kavinės, alus, užkandžiai ir šurmulys netilo keturias dienas. Apsilankėme ir mes kelis vakarus, bet trumpai, karščio išvarginti neturėjome nei noro, nei jėgų intensyviai švęsti :)
Sex and the city 2. Blizgučiai, prabangios suknelės, nešvankioji Samanta, arabiški vaizdai ir gera nuotaika garantuota. Patiko net vaikinams :)
Ir vėl darbo dienos, ir vėl kasdieniška rutina, kurią bandau malšinti įvairindama maršrutus, keisdama parduotuves arba kurdama ateities planus. Laukiu savaitgalio, o dar labiau kito - Kroatija (Istrian) laukia mūsų, juhuu :) Kas tuomet? Trumpas vizitas į Lietuvą, popierizmų tvarkymas (norint įsidarbinti Vokietijoje pagal įgytas specialybės reik suvokietinti diplomus, o vėliau pateikti juos į tokią įstaigą, kad pripažintų Vokietijoje), pasiruošimas dar vienoms vestuvėms (šįkart būsiu salotinė pamergė - nepamenu ar minėjau, bet sakiau sau ir kitiems, kad atšokusi tris vestuves kaip pamergė jau galėsiu kelti savąsias, taigi liks dvejos) :) Panašu, kad nusimato beprotiškai nuostabi vasara, jeigu tik neplanuoti netikėtumai neužklups :) Life’s wonderful, isn’t it? :) Ups, nuo šiol ich spreche deutsch :)
Gražios savaitės, nuostabių orų ir geros nuotaikos! Myliu :*
Rodyk draugamsVokietijoje. Vėl. Šįkart kitaip
Posted by dolores on 02 Bir 2010
Jau antrą savaitę gyvenu nebe Lietuvoje. Happy? Taip. Kol kas. Tačiau Vokietijoje pradėti gyvenimą ne taip lengva kaip pvz UK, tačiau bandysiu. Iš pradžių kalbos kursai (nors vokiečių kalbą mokiausi mokykloje, tačiau esu gerokai ją primiršusi), vėliau darbo paieškos, o kol kas - nuostabios atostogos su nuostabiu žmogumi nuostabioje vietoje :) Taip, šis žemės kampelis man patinka. Minusas vienas - miestelis, kuriame šiuo metu gyvenu, neturi ežero, upės ar kito vandens telkinio…todėl. Ai, apie tai vėliau :)
Įdomūs tie vokiečiai…su begale taisyklių, iš kurių gal tik 50 proc reikalingos…labiausiai kol kas nervina šiukšlių rūšiavimas … net stiklo tara pagal spalvas išmetama į konteinerius, rrr… teks priprasti. Dar…labai pasiilgstu angliško atsipalaidavimo, ten žmonės sėdi ant žolytės, mėgaujasi saule, oru, ar nužvelginėja praeivius, čia taip niekas nesielgia…visi turi savo privačias erdves ir ten paslapčia leidžia laiką (bent jau šiame miestule). Dar vienas pastebėjimas - dviračiai visur ir visada, čia jiems sudarytos visos sąlygos, šaunu, šį sportą bandau prisiminti ir tai netgi maloniau negu bėgiojimas (be savo šunyčio jau nuobodu tai daryti).
Naktinis gyvenimas…Arčiausias didesnis miestas yra Nurnberg’as, praeitą savaitgalį buvome rusų klube, jis man priminė mūsų pvz buvusį Velvet ant Tauro kalno arba kažkas panašaus kaip dabartinis All Stars Forum Palace. Merginoms įėjimas nemokamas, svečiai vaišinami kokteiliukais, o išeinant sumuštinukais :) Įdomiai. Greitu laiku aplankysiu daugiau klubiukų, atsiliepimus parašysiu. Vokiečiai nemėgsta puoštis (priešingai nei UK jaunimas), todėl kartais jaučiuosi gatvėse kaip šarka, teks keisti style, nes balta varnytė čia esu :)
Kas dar… ai, vokietija sukurta vokiečiams. Čia jiems visos sąlygos gerai gyventi, valstybė padeda ir rūpinasi, emigrantams kiek sunkiau, pvz už mane turėjo pasirašyti vokietis, kad bus atsakingas, rūpinsis ir prižiūrės mane kol įsitvirtinsiu. Priešingu atveju būtų buvę dar sunkiau. Nors, gana sudėtinga ir dabar…manau prireiks gerų pusės metų, kol galėsiu susirasti pirmą darbuką Vokietijoje.
Taigi, palikau Lietuvą antrą kartą. Šis kartas manau rimtesnis, nors visko juk būna, bijau prognozuoti…bet kokiu atveju, viskas tik į gera, šiuo metu esu labai laiminga ir netgi manau einu teisingu keliu :)
Noriu chihuahua :)
Posted by dolores on 05 Geg 2010
Taip click ir įsigeidžiau šunyčio… žinau, kad jau anksčiau su savo meile gyvūnams daug problemų turėjau, reikėjo man visų: ir varlyčių iš pelkių pagautų, ir paukštelių, ir kačiukų, rastų krūmuose. Visų. Driežiukų, žiurkėniukų, jau nekalbu apie švelniakailius padarėlius…Šįkart, prižiūrėdama retriverį sumąsčiau, jog šunys daug mielesni nei katės, bet prie mano tingėjimo keltis rytais jie nesiderina, taip kad reik tarpinio varianto tarp kačiuko ir šuniuko. Išeitį radau - katašunis - chihuahua, o jee :) Tokio grožio gyvūnėlis, mmm. Kai tik apsistosiu vienoje vietoje ilgėliau, iškart įsigysiu. Įkeliu kelias nuotraukas, pasigrožėkite:
O taaaip. Jeigu noriu, dar nereiškia, kad turėsiu…Ne visos svajonės išpildomos, bet tebūnie čia viena iš tų, kuri kada nors… :)
Suknelę radau, pagaliau. Pirmą dieną būsiu indigo, antrą - violetiškai rausva :) Vargai baigti. Prasideda pramogos, juhuu. Jau šį šeštadienį lėksime į pajūrį, nors dar šaltoka, bet juk jūra visada džiugina…
Nebegaliu pakęsti lietuviško oro…tik susipakavau šiltus rūbus, nes mat jau lyg ir vasara artėja…norėtumėt. Išsitraukiau savo šiltą paltuką ir žygiuoju per pavasarines balas su žiemiška nuotaika, rrrr. Negalėjau gimti kur Tenerifėje ar Karibuose, ten bent soliariumas for free ir kailinių nereik. Nors gerai, tegul lyja, sninga, siaučia pūga, gal tai privers mane apsispręsti dėl gyvenamos vietos, kuo daugiau minusų surinks LT, tuo greičiau išsikraustysiu iš čia :)
Musulmonų invaziją jaučiu…kaip prasidėjo nuo “verslo” derybų su vienu, taip paskui jį visas pulkas užsipuolė su visai kitokiomiais “derybų” pasiūlymais…na ir naglumas žmonių, sakyčiau.
Žinot ką - mane jau nervina laiko stūmimas “NUO … IKI”. Nusibodo. Juodai. Iki atostogų, iki vestuvių, iki susitikimų, iki vasaros, iki tam taram. Kiek galima? Reik man gero spyrio, kad imčiau pagaliau gyvenimo vairą į savo rankas, plaukiu taip pasyviai kaip niekada anksčiau, tikėdama stebuklais ir iš dangaus krintančiomis galimybėmis… Tokia pasyvi seniai buvau. Greit pati tapsiu desperate houswife, jeigu dar mėnesį gyvensiu taip: parduotuvės, pasivaikščiojimai/pasibėgiojimai su šuniuku/draugės savaitgaliais/vaikinas šventėms/bemiegės naktys ir pusryčiai per pietus. Gegužės 24d paskutinė, kuomet dar galiu sau leisti mėgautis dienomis ir nieko neveikimu, o jau tada pažadu sau ir visiems - DARYSIU. Let’s started akciją “Veikiam” :)
Rodyk draugamsMervakaris įvyko :)
Posted by dolores on 02 Geg 2010
Gavau netikėtą laišką…suglumino.
“…good things can happen any time and any where. i like you i admire you why i don’t know .a day will come you recognize my feelings”
Tikiuosi čia ne tas žmogus, apie kurį galvoju, nes man tokie prisipažinimai visiškai nepatinka. Turiu žmogų su kuriuo noriu būti ir kitų tikrai nereikia…
Na ką, viena šventė praėjo, liko tik vestuvės :) Mergvakaris buvo įspūdingas, žinot kaip būna kai po švenčių ištari sau “DAUGIAU NIEKADA” :))) Gaila, kad toks finalas, bet eiga buvo super: jaunosios pagrobimas, princesiška kelionė motociklu prie Kauno marių, pasiplaukiojimas su jachta, žaidimai, padedantys atsisveikinti su visais ‘ex’ ir simpatijomis, užduotys, kvailystės, šampanas, kokteiliukai, svajonės - baliono paleidimas į orą, gatvės muzikos diena ir bandymas atkalbėti nuo vestuvių jaunąją sutiktų praeivių, pilna taupyklė “kraičio” po pasivaikščiojimo aplink rotušę, pabo latino…daugiau nepamenu :) tuo mano vakaras ir pasibaigė, nors kiek žinau vėliau buvo mergvakario ir bernvakario susijungimas, šokiai iki ryto, na bet man užteko ir pirmos dalies, be to rizikinga, nes po to finalas galėjo būti dar blogesnis, haha :)
Savaitė liko iki didžiojo įvykio. Laukiu nesulaukiu…apskritai, liko du įvykiai ir toliau mano gyvenimo planai pasibaigia. Tiksliau - nėra jokių planų toliau :) Ką darysiu, kur būsiu ir t.t…nežinomybė kiek gąsdina, bet - that’s life.
Dar neatsigavau po šventės…einu ilsėtis, ryt turiu būti kaip nauja :) Čiuz braškės.
Rodyk draugamsPaieškos ir kitos gyvenimo subtilybės
Posted by dolores on 29 Bal 2010
Kaip greit pradėjo eiti laikas…gerai sakoma, nori prastumti dienas - eik į parduotuves :))) Turbūt visas pagrindines shopingo vietas Kaune aplankiau, teks kitą savaitę į Vilnių lėkti, nes nerandu to, ko ieškau…taip taip, aš vis dar apie suknelę… teks pirkti tą atsarginį variantą, jeigu kito nerasiu, bet žinot kaip su tais atsarginiais variantais kartais buna :) Nepykite, kad rašau apie tokius tuščius dalykus, bet pastarosiomis dienomis tai man aktualiausia problema :)
Iš darbo išėjau. Padariau paskutinį reportažiuką ir vėl džiaugiuosi laisve, nors…kada aš jos neturėjau, juk visada kaip paukštukas paleistas iš narvelio gyvenu: nutūpi ten, nusibosta skrendi kitur ir taip toliau. Ar neieškau naujo darbo? Ieškau, labai labai (po suknelės - tai antras mano ieškomas objektas), netgi pora CV išsiunčiau, šįkart į tarptautines kompanijas, naiviai tikiuosi, kad ten dar gali būti nors truputuką geresnės sąlygos nei visur kitur. Bet optimistinis noras būtų kita televizija, tačiau tam dar reik pora kursų baigti, tokių šviežiai iškeptų “specialistų” turbūt nelabai kam reikia :) Pasidomėsiu, Jūs irgi ;)
Atėjo vakar į darbą naujas darbuotojas - grįžęs iš Kanados solidus verslininkas, teko kiaušiniui (t.y. man) vištą (t.y. jį) mokyti to, ko pati ką tik išmokau :) Labai keistas pasirinkimas, pasijutau iš tiesų kaip STT tardomąjame, nes daugiausia jis domėjosi ne būsimu darbu, o … mano ateities planais ir praeitimi :))) Visai įdomus žmogus, gaila, kad tik susipažinus teko atsisveikinti, nors minėjo, jog mėgsta tas pačias pasilinksminimo vietas Vilniuje, taigi jo žodžiais tariant “pasaulis mažas - susimatysime”. Ir dar - atkalbinėjo mane nuo pabėgimo iš LT, sakė susirasiu užsienietį, už jo ištekėsiu, o po to teks greit išsiskirti, nes pagal jo draugų patirtį kultūrų skirtumai dažniausiai vėliau pakiša koją santykiams ir santuokai. Galbūt tai ir tiesa, bet aš ir nežadu nutekėti į arabiją ar dar toliau, taigi man tai negalioja. Labai įdomi ši nauja pažintis, bet taip linksmai pasišnėkėjome, minėjo, jog jeigu būtų mergina, skristų gyventi į Ameriką, nes ten vyrauja matriarchatas - moterims atveriami visi keliai ir jos stovi laipteliu aukščiau už vyrus (o taaaip) :) Čia, pripažinkime, nuo seno dar vis patriarchalinėje santvarkoje gyvenam, nors ir turime prezidentę moterį…
Taigi, su darboviete atsisveikinau, teks atsisveikinti ir su Kaunu, spėju :) Įtakos mano pasirinkimui nedaro jokie nauji/jokie seni pažįstami, nebent labai artimi žmonės ir tai tik truputuką truputuką. Sprendimą priimsiu spontaniškai, kaip ir daugelį kitų, jie būna patys kvailiausi, bet ir patys įdomiausi :) taip ‘click’ ir viskas :) Juk taip gyventi daug linksmiau :)
Fainas oras, čiumpu savo šunytį ir lekiame po Kauną lakstyti :)
Skaitytojų apžvalga ir dar šis tas
Posted by dolores on 24 Bal 2010
Labai įdomu karts nuo karto pažiūrėti google analytics: kas, iš kur ir kaip dažnai lankosi mano bloge. Taigi, šįkart aktualiausių ir populiariausių šalių: Vokietijos, Anglijos, Airijos ir Ispanijos miestai, iš kurių mano dienoraštis sulaukia daugiausia skaitytojų.
Anglija: London, Leeds, Lincoln, York, Salisbury, Liverpool, Exeter, Cardiff, Edinburgh, Bolton
Airija: Dublin, Cork
Ispanija: Almeria, Sevilla, San Cristobal de la laguna
Vokietija: Nurnberg, Kaiserslautern, Lubeck, Munich
Tai tik dar kartą parodo, kaip esame išsibarstę po pasaulį…iš tiesų skaitytojų žemėlapis nuo paskutinės apžvalgos labai pasikeitė - išsiplėtė gerokai į rytus: Kinija, Indija, Japonija, Indonezijos salynas netgi, taipogi vakarus - didelė Amerikos dalis…Gal lengviau būtų suskaičiuoti valstybės, kuriose nėra Lietuvių, negu atvirkščiai. Įdomu, dar yra tokių? :) Spėju Fiji arba Velykų salose dar nėra mūsiškių, nors…reik pasidomėti (kadangi pirmoji sala mane labai traukia, vieną dieną ten tikrai keliausiu, norėčiau susirasti kokį vietinį tautietį, atsiliepkite, please) :)
Pablondinėjau arba kitaip - pasiruošiau vasarai :) Juk šviesios spalvos nuteikia vasariškai, ar nea? :) Kirpėja klausė, kada vėl tamsėsiu, sakiau - kai gyvent rimtai pradėsiu…
Vakar šokiravo draugės pasakojimas arba - laaabai atvirų tiesų vakaras. Pagaliau ji (kažkada esu rašiusi - tai mergaitė, neapsisprendusi tarp vaikinų ir susitikinėjanti su visais…), galiausiai ji nusprendė likti su tuo…kuris ją tris kartus paliko. Va čia yra meilė, sakyčiau, tikiuosi istorija nepasikartos ketvirtą kartą. Taigi, kitą vasarą nusimato dar vienos geros draugės vestuvės…kažkaip pradėjo man nepatikti šitas vedybų bumas. Greit sugrius mūsų ‘vienišių’ klubas, o neee :) Nors turbūt jau pats laikas tam, ar ne?
Na kągi - laikas traukti į didmiestį atgal, nors ir nelabai noriu, bet reik sutvarkyti kelis formalumus…o po to…kas po to? Pasaulis manęs laukia :)
Gero šeštadienio Jums, o aš kadangi turėjau pakankamai ‘fun’ penktadienį, šiandien leisiu laiką su šeima, nors aišku, mieliau leisčiau mylimo žmogaus glėbyje…
Nusivylusi namų šeimininkė (laikinai) :)
Posted by dolores on 22 Bal 2010
Žinote ką, susimąsčiau, kad mano viešas minčių išsakymas gali tapti konfliktų/pykčio priežastimi…Hmmm, gal laikas liautis rašyti blogas.lt rašyti ir kaip anksčiau grįžti į privatų dienoraštį? Nea…nuolat visokie kuriozai nutinka su jais: perskaito artimi žmonės ir sužino per daug asmeninius dalykus, netikėtai jie dingsta sugedus PC ir tam taram…
Pabaigiau žiūrėti savo mylimiausią serialą - Nip Tuck. Laukiu nesulaukiu paskutinio sezono, girdėjau jis bus tik kitąmet, et…o kol kas laiką skiriu Desperate Houswives, visai vykęs filmukas, sakyčiau :) Šiomis dienomis pati jaučiuosi nusivylusia namų šeimininke, nes pavaduoju mamą namų ruošoje, neklauskit kaip sekasi…puikiai iš tiesų, pagyrimų gaunu ‘n’, bet…šeima pati gali gamintis, tvarkytis ir t.t., o ne viena mamytė daryti viską. Kaip išsidresiravo šeimą, taip ir gyvena, et, gerai, kad esu laikinai einanti šias pareigas :) Jau fantazija išseko kasdien galvoti vis naują patiekalą…o tvarkytis niekada nemėgau…dar apsipirkinėjimai būtini kasdien ir visi kiti šeimyniniai džiaugsmai… O jeee :)
Ir dar. Noriu išsipasakoti…apie draugystę per atstumą. Tai yra labai sudėtinga, labai labai…ir, manau, jeigu per kurį laiką niekas nesikeičia, tai santykiai ir jausmai tikrai gali atšalti, nes laukti susitikimų taip sunku…nors jie būna ir kas penkias savaites :( Susirašinėjau su tuo mielu berniuku nuo mokyklos laikų dar per ICQ…vėliau skype, kažkaip jaučiau tokį artimą ryšį ir norą nuolat pasipasakoti jam kaip sekasi, nusiųsti nuotraukų, jis darė tą patį. Po kurio laiko susitikome. Lemtingai. Praėjusių metų spalio pab. Ir nuo tada prasidėjo maršrutai Lietuva-Vokietija-Lietuva ir atvirkščiai. Žinau, kad viskas bus gerai, bet pavargau to laukti. Susitiksime vėl greit, tačiau…išsiskirsime vėl penkioms savaitėms ir taip toliau…atrodo, lyg pasaka be galo, rrrr, aš šiandien pikta, nusivylusi ir nelaiminga, tikiuosi ryt pozityvesnės mintys aplankys.
Gyvenu ateitimi, nors visada sakau - džiaukis kiekviena diena. Pfff, kaip kvaila džiaugtis, kai dienos nedžiugina. Mergvakaris manau bus juhuuu - piračių vakarėlis Kaune, o taaaip :) Po to vestuvės, dar indų delegacijos viešnagė Lietuvoje aptariant “verslo” perspektyvas (?) ir įvykis the best - jo atvykimas. Trip around Lithuania numatyta, kitą kart išspausdinsiu ką suplanavau, visai neblogų vietelių ir mūsų tėvynėje galima aplankyti, aišku, jeigu orai kojos nepakiš :)
kadaise buvau tokia
Vaikystės draugė ir nuostabios emocijos
Posted by dolores on 20 Bal 2010
Dar nemačiau niekada taip gražiai atrodančios besilaukiančios panelės … aštuntame mėnesyje :) Tai ji - mano vaikystės draugė, su kuria lakstėme po krūmus, su kuria geležinkelio bėgiais ėjome pas mane į kaimą, su kuria dviračiais vasarą nuvažiuodavome neįtikėtinus atstumus, kuri buvo mano antra sesutė, gyvenome arba aš pas ją, arba ji pas mane, atrodė niekada gyvenime neišsiskirsime, verkėme, kai man reikėjo išvažiuoti studijuoti, o po metų ji ištekėjo…už mėnesio gims tokia pat nuostabi mergytė kaip ji pati… Keistas jausmas apima matant savo vaikystės draugę, jaunesnę už mane metais, besilaukiančią…rodos tik neseniai darėme pirmuosius party’s namuose, ėjome į penktadieninius šokius savo kaimiuke, žavėjomės naujomis simpatijomis. Et… :)
Vėl dairausi į cv.lt, cvonline.lt ir kitas panašias svetaines. Kartais aplankau jobcenterplius.co.uk, kartais - arbeiten in Deutschland, dar akytės užkliūna už tų visų rojaus salų: Mallorca, Rhodes, Crete, Corsica, Ibiza, Teneriff…visada mane traukė vanduo, smėlis, saulė, o galimybė taip praleisti visą vasarą dar ir dabar vilioja. Nors, tiesą sakant, ne ką blogesnę vietelę pasiūlė draugė - UK esančioje Cornwall’io grafystėje yra toks miestelis pvz Newquay arba Penzance arba Isles of Scilly…oi daug ten vietų, į kurias norisi sugrįžti vasarai, kur suvažiuoja surfintojai iš viso pasaulio, kur dienomis - jūra, naktimis - klubai :) mhhh (paveiksliukai apačioje iš ten).
Bet vėlgi…tai būti tik laikinas laiko prastūmimas, tačiau - įdomus, įsimintinas ir visoks ‘iausias. Gal jau laikas surimtėti??? Mielai, jeigu tik tinkamų galimybių tam būtų :) Gal kokius stabilaus gyvenimo pradmenų kursus reik lankyti ar ką čia su manimi daryti ?… jau neįsivaizduoju tokio gyvenimo, kad bent kartą per mėnesį netektų keliauti. Kažkaip nuobodu, rutiniška, taip ne man…tikiuosi radusi tinkamą vietą apsistoti ilgesniam laikui liausiuosi blaškytis, nes kitus mano toks chaotiškas gyvenimas erzina, haha :)
Kodėl pavasarį ir vasarą norisi būti blondine, paaiškinkite prašau :) Užsirašiau pas savo kirpėją, kuri neseniai mane patamsino, šviesinimui, haha :) Oi gausiu velnių nuo jos, manau, bet kažkodėl taip nutiko, kad pabudau ryte ir nusprendžiau, jog noriu būti šviesia :))) Kaltas pvasaris.
Koks investicinis planas Lietuvoje atsipirktų ir neprivestų prie greito bankroto krizės metu?… Dilema, kurią sprendžiu ne pirmą mėnesį. Yra žmonių, norinčių investuoti, o aš delsiu, nes dvejoju, ar tai verta daryti būtent čia ir dabar…
Nepaisant visko jaučiuosi laiminga. Labai labai. Ir tam turiu savų priežasčių :) tikiuosi tos priežastys dar ilgai neišnyks iš mano gyvenimo…happy time + pavasaris + artėjančios linksmybės + išėjimas iš darbo…gyvenk ir pavydėk :)
Rodyk draugamsVeronika ryžtasi mirti
Posted by dolores on 18 Bal 2010
Jeigu skaitėte knygą (Veronica decides to die), filmu tikrai teks nusivilti… nuobodokas, scenarijus per daug ištemptas, ne taip gerai atskleista pabaiga kaip knygoje ir dar nemažai minusų filmų kūrėjams turiu. Bet čia normalu, niekada filmas negali pranokti knygos, bent jau man neteko susidurti su tokiu reiškiniu :)
Po knygos ir filmo kyla klausimas, kodėl tik susidūręs su skaudžia gyvenimo-mirties akistata, žmogus supranta, koks gražus ir brangus yra gyvenimas…kaip reikia brangti, ką turime brangiausia - gyvybę, džiaugtis kiekviena diena, mylėti artimus žmones, savo meilę rodyti kasdien, o ne tada, kai gali būti šiek tiek per vėlu. O savižudybės pasirinkimą man apskritai sunku suvokti. Kas turi nutikti, kas savu noru pasirinktum … nebūtį???
Suknelė ir kitos mergaitiškos silpnybės
Posted by dolores on 17 Bal 2010
Šiuo metu pasinėriau į suknelės paieškas. Susiradau tobulus modelius internete, pradėsiu paieškas Lietuvoje. Rodau šį tą gražaus, kas atitiko mano skonį:
Proga - vestuvės. Noriu rasti panašią suknelę, internetu užsisakyti rizikinga, pasisiūti laiko nebėra… Aišku, kadangi pastaruoju metu daugiau dėl nieko nereikia sukti galvos, rūpinsiuosi suknelės paieškomis ir zysiu kiekvieną dieną, kad nerandu, ko ieškau. Ech, kaip tuščia ir kvaila, gerai, kad tik tokie “dideli” rūpesčiai kankina, haha :)
Savaitgalis gimtinėje. Gera grįžti čia, bet pageidautina ne per dažnai, mažiau konfliktų kyla, vieni kitų per daug pasiilgę būname… Nuobudu, bet ramu: niekas niekur neskuba, nėra milžiniškų eilių parduotuvėse, nėra kamščių gatvėse, vieni kitus visas miestelis iš matymo pažįstame (kartais tai būna didelis minusas)…
Pateikiau prašymą išeiti iš darbo. Pagaliau. Ištvėriau visus tris mėnesius, o jee, turbūt greit gausiu lojaliausio darbuotojo nominaciją :) Bet nematau prasmės save kankinti ten, kur abejotinos perspektyvos ir kur tobulėti nebėra galimybių. Taigi, time to say goodbye :)
Kur mano keliai ves toliau, nenumanau. Esu neprognozuojama, laisva ir trokštanti naujų/perspektyvių vėjų gyvenime bei nepakartojamos vasaros. O taaaip…fun, party’s, truputuką darbo, daug saulės, gabalėlis jūros = nuostabiausias planas vasarai. Prašau, tebūnie įgyvendinamas :) Kaip sakoma - jeigu kažko labai labai nori, tai…prisiminkime P. Coelho “Alchemiką” - visas pasaulis tau padeda svajonę įgyvendinti. Tegul tik padeda jis įgyvendinti visas mano svajones, nes labai daug ko tikrai, nuoširdžiai labai labai noriu…
Ar ne per dažnai verčiu aukštyn kojomis savo gyvenimą? Atsakymas - ne. Ir versiu jį tiek, kiek reikės, tol, kol būsiu patenkinta viskuo 100% (plius minus).
Gero savaitgalio man ir visiems kitiems, mėgaukitės saule, atėjusiu pavasariu ir gatvėse rodomu dėmesiu, haha (jo padaugėjo, ar nea ;) ) :)
Rodyk draugamsPirmadienis. Gero savaitgalio Jums :)
Posted by dolores on 12 Bal 2010
Man reikia gyvenimo būdo vadybininko, pati sau vadybininke būti nebemoku… Prašau, sugalvokite kas nors už mane mano gyvenimo scenarijų, skolinga neliksiu :) Reikalavimai nedideli: sėkmingas, pelningas, perspektyvus, rodomas didžiojoje scenoje, neužmirštamas, unikalus, darantis įspūdį, kitiems keliantis nuostabą. Tik tiek…su laiminga pabaiga ir vienintele meile, please.
Nebenoriu niekur važiuoti, skristi po pasaulyje nuskambėjusios avia katarstrofos manau bijosiu taip pat, noriu tik … šio bei to :) Kam reikia, tas žino. Ai MSi šiandien įsigeidžiau, to mažo, plonyčio, dailučio ir balto, tokio mmm, nekalto padarėlio. Kaip visada, rinkdamasi techniką vadovaujuosi estetika, o po to verkiu “greit genda”… pati kalta, žinau, bet niekuo negaliu sau padėti.
Savaitgalis Vilniuje buvo juhuuu. Disko 311 visai neblogai ir Gedimino pr. sekmadienį toks linksmas buvo: su muzika ir dainomis, su kava ir fotoaparatais, su gera kompanija ir daug daug pliurpalų...įsimylėjau. Žinote ką dabar? Terjeriukus…dar niekada nemačiau tokių mielų padarėlių kaip tądien gedo pr. Mano retriveris sugraužė mano pavasarinį batuką, už tai jam niekada neatleisiu ir kada nors iškeisiu jį į terjeriuką :)
Šiandien pati sau ir kitiems bandžiau įgelti. Pavyko. Būna dienų lyg tyčia, kai protas atsilieka nuo liežuvio, et…ir per jį po to tenka išpirkinėti kaltes ne dieną ir ne dvi.
Negaliu pakęsti matyti poreles…atrodo, kad po vieną visiškai niekas nebevaikšto. Žmonės, atsiklijuokite, juk kitiems pavydu gal :P
Apie darbą kalbėti nenoriu. Darbe irgi. Prieš darbą tyliu, o po jo įninku į PC. Taip atrodo mano work’adieniai. Stulbinančiai turiningai leidžiu laiką, sakyčiau. Savo jaunas dienas parduodu kažkokiam tipui, kuris pats nežino ko nori, šiandien jau religinę propagandą pradėjo skleisti, o dar tik pirmadienis. Kolega tiesioginiame eteryje šįvakar (pirmadienį) žiūrovams palinkėjo gero savaitgalio. KAip jums tai? :) Jam linksma nebuvo, nors kitiems spėju visai fun (bent jau kolektyvui) :)
Taip prasidėjo mano savaitė…
Rodyk draugamsŽiniasklaida & dilema
Posted by dolores on 08 Bal 2010
Ar pasitikite žiniasklaida? Po kelių mėnesių darbo vienoje televizijoje taip skeptiškai pradėjau žiūrėti į naujienas, straipsnius ir netgi…žinias. Viskas, absoliučiai viskas Lietuvoje yra nuperkama. Jeigu ne už pinigus, tai už didelius pinigus tikrai. Įsitikinau tuo. Pasibaisėjau. Žmonėms kasdien pranešamos įvairios naujienos, kurios…deja, ne visada atspindi realybę. Tiksliau, žiūrovai priverčiami palaikyti tą pusę, kuri papirko TV kanalą/dienraštį ar radiją. Faktas, ar nea? Taip, bet piktina jisai mane, ypač kai pati esu priversta atstovauti ne tiesai, bet „tiesos” užsakovui.
Politikai nuperkami, balsavimai suklastoti, darbo vieta gaunama per pažintis, pažymos per kyšius, diplomai lietuvoje duodami išsimokėtinai, pažeidimai ištrinami už $, įvaizdis nuperkamas…rrrrr kaip piktina visa tai, o svarbiausia, kad visi šituos dalykus visi žino, bet, kaip sakoma „šuo loja, karavanas važiuoja”…
Šiandien buvo linksma. Politika+kameros+mikrofonai+dainos+apdovanojimai+šypsenos+pažymėjimas („Press”)
Šiandien pykau, šiandien džiaugiausi, šiandien laukiau ir pasiilgau, šiandien planavau ir vėl ir vėl.
Skambutis. Ji. Vėl su pasiūlymu. Gundančiu. Ką daryti pasakykite? Ar mano vietoje vyktumėte ten, ar ten? :)
1) paplūdimiai, surfing‘as, life for fun, party‘s, laikinumas.
2) perspektyvos, didmiestis, medicina, giminės, rimti žmonės.
3) žvilgsnis į ateitį, naujos žinios, naujos vietos, šis tas mielo, pastovumas.
Bet kuriuo iš išvardytų atvejų teks keisti gyvenamą vietą/miestą/valstybę, visais atvejais manęs laukia vienas/keli mieli žmogučiai ir viskas vyktų vasaros pradžioje. Kasdien girdžiu paskatinimus, jog bėgčiau kuo greičiau. Bent porai metelių. Juokinate…jau nebenoriu lėkti trumpam, jeigu išvažiuosiu tai jau ir visam. Kažkur dėti pastangas, mokytis, pažindintis, po to viską mesti ir vėl pradėti iš naujo…kiek galima? Labai lengva kalbėti visiems…bet ar įsivaizduojate ką reiškia per šešis metus pakeisti 8 gyvenamąsias vietas…su pilnu persikraustymu, et:)
Pradėjau žiniasklaida, baigiau, kaip visada - egzistencija. Laukia linksmas savaitgalis, todėl nebevarginsiu jūsų ir savęs. Po jo gal kiek linksmesne gaidele pasipasakosime:)
Rodyk draugamsBack to reality…
Posted by dolores on 07 Bal 2010
Kodėl nuostabiausias laikas prabėga greičiausiai galite man atsakyti???…
Sugrįžau vėl, tos kelios dienelės prabėgo kaip kelios valandos, atrodo tik iš lėktuvo išlipau ir vėl teko kilti…et. Dar - minusas ryanair’ui, pora valandų vėlavo pakilti ir aš praradau šį taip man/mums taip brangų laiką. Dėl to visur vėlavom pora valandėlių ir kaltas tik ryanair’as :) Dar…stiuardesės kartais būna nepakenčiamos, ypač kai mėgsti sėdėti lėktuvo priekyje ir esi priverstas visą kelią klausyti jų gyvenimo (ne)sėkmės istorijų, haha :)
Velykos. Šokoladiniai kiaušiniai. Pražydę narcizai ir žalia žalia žolytė. Mylimas žmogutis šalia. Nuostabus laikas. Muzika. Romantika. Pasivaikščiojimai. Bučinukai. Karštas vynas. Dainavimas kelyje. Juokas, šypsenos, karšti apkabinimai, stebuklingi žodeliai ir viskas viskas taip beprotiškai nuostabiai, kad žodžiais įvardyti sunku…štai tokį savaitgalį turėjau ir tas laikas kartu kas kart vis tobulesnis ir tobulesnis. Et, būna kartais gyvenime viskas taip čik ir apsiverčia aukšyn kojomis o tu žmoguti taip tik spėji gaudyti akimirkas, gyventi “nuo…iki” ir žinoti, kad VISKAS BUS GERAI. Šiandien myliu gyvenimą, tikrai, nors kartais jis ir nesamones išdarinėja, bet po to už viską atlygina su kaupu.
Grįžau į realybę: šlapią ir apsiniaukusią Lietuvišką žemę, į duobėtas Kauno gatves, ir kvailiausią pasaulyje įmonę su linksmiausiu personalu, pas savo baltapūkį šunytį, kuris vėl mane džiugins savo kompanija vakarinių pasibėgiojimų metu, grįžau į miestą, kuris toks svetimas ir kurį bandau prisijaukinti, tačiau jau dabar žinau, jog visa tai tik mėnesiui laiko. Iki kito laiko - naujo gyvenimo. Vėl vėl vėl…juk jau trečią mėnesį nekeičiu gyvenimo vietos, kur tai matyta, rutina mane pražudys, haha :)
Rodyk draugamsPagaliau atėjo šiandien
Posted by dolores on 02 Bal 2010
Diena, kurios taip laukiau/ėm, pagaliau :) Lagaminas supakuotas , bilietai atspausdinti, lieka tik pačiai susipakuoti, haha :)
Ar daug melavot? Mane tai apgaudinėjo visi, kas netingėjo…ir svarbiausia tai, kad visais iš eilės ir tikėjau :) Kažkaip ne taip turėtų būti, kitiemet reiks ruoštis iš anksto šiai dienai…
Dar vis dirbu: vieną dieną nelaiminga, kitą - dar nelaimingesnė, šiandien visai neblogai, bet čia tik dėl kolektyvo ir srities, įmonė nesikeičia, deja…netgi sumasčiau, kad gal antro magistro norėčiau šioje srityje, bet prieš imantis šio varginančio reikalo gerai apmąstysiu. Jeigu studijuosiu, tikrai nebe Lietuvoje. Lietuviškų diplomų prisigaminau užtektinai, tik neaišku kada ir ar jų prireiks.
Viena mintis neduoda ramybės…Karibų piratų 6′ta dalis bus filmuojama ten, iš kur grįžau - Devon/Cornwall pakrantėse, įsivaizduojat??? Šią vasarą. Turiu galimybę ten būti, bet…
Viskas, mintys nerišlios, šokinėja viena nuo kitos, laikas tarti good bye, kietu ir dailių kiaušinukų JUMS :)
Rodyk draugamsIštrinta praeitis su kitų pagalba…
Posted by dolores on 27 Kov 2010
Bucharest?… Dar vienas miestas (bei nauja valstybė) gyvenimo horizonte. Tiesa sakant, man jau bloga, nes kuomet turi iš ko rinktis, dažniausiai pasirenki kvailiausiai…
Pavasarinė avitaminozė kankina: iš ryto atsikeliu pavargusi, o apie vakarinę būseną jau nekalbu…košmariška savaitė, išskyrus atėjusį pavasarį, kuris (be svajonių) labiausiai džiugina. Kažkaip pastaruoju metu mano lankomiausias puslapis ryanair ir airbaltic, kažin kodėl? :) Dar vienų bilietų neišnaudojusi jau ieškau kitų, et…
Šiandien buvo absurdiškiausia darbo diena mano gyvenime. Kuo toliau - tuo “gražiau” stebuklingoje kontoroje “xxx”. Galim spėlioti, kiek dienų/savaičių dar išversiu ten. Ne daugiau pora.
“Džiugi” diena visomis prasmėmis. Pataisė mano PC, deja, jo įjungti parsinešusi namo taip ir nesugebėjau…dingo svarbiausi failai, iš praeities liko tik musikos ir nuotraukų kolekcija. No diary…dviejų metų mano išpažintys, ašaros, džiaugsmas ir viska kita išnyko kaip dūmas. Ech :( bet tokiais atvejais guodžiu save, kad likimas nori, jog braukčiau brūkšnį gyvenime, prasideda naujas etapas, nes juk iš tiesų, sąmoningai arba ne karts nuo karto paskaitinėdavau ką masčiau, kaip gyvenau ir jaučiausi prieš metus kitus…kam to reik, nesigrežiokim į praeitį.
Taip noriu parašyti ką nors pozityvaus…bet taip sunku iš savęs tą išpešti. Rytas protingesnis už vakarą, nors esu taip pavargusi, jog vargu ar sugebėsiu užmigti.
Now you’re gone melodija skamba…brrr
Rodyk draugamsKaip veikia šiuolaikinė/populiari LT įmonė
Posted by dolores on 25 Kov 2010
Noriu papasakoti apie vieną įmonė, kurioje labai “organizuota” sistema, darbo tvarka ir viskas taaaip sustyguota, kad norisi bėgti kuo toliau :) Taigi tai yra įmonė, kurios pavadinimo minėti dėl tam tikrų priežasčių negaliu, bet kam reiks - supras apie ką aš čia. Pradedame nuo struktūros:
Gen. direktorius net nenutuokia, kaip, kur ir kada dirba jo komanda, turbūt kai kurių net gatvėje nepažintų, kadangi yra “per daug” užsiėmęs svarbesniais reikalais. O beje, mes turim su juo nuolat kontaktuoti, nes saviveikla netoliaruotina, todėl kreipiamės per jo atstovę, kuri susisiekia su jo žmona ir tada galiausiai gal kreipimasis būna perduotas tam kam reikia. Štai taip. O dienos darbų negalima pradėti nesusiderinus, taigi kartais diena prasideda gerokai po pietų, o baigiasi…vėlai vakare. Taip struktūriškai organizuota ši įmonė (kuri, beje, žinoma visoje LT).
Darbuotojai. Jų kaita tokia dažna, kad praėjus mėnesiui jau neprisimenami buvusių darbuotojų vardai, nors jie buvo pradirbę gana ilgą laiką… Santykiai tarp kolegų. Apibūdinsiu vienu žodžiu “CIRKAS”. Viena ragana, kurios visi nemėgsta ir apie ją kalba, kiti dar labiau raganuoti, bet apie juos nekalba, nes bijo, treti apsimeta neutraliais, bet rezga ir kalba tik su tais, kurie “patikimi”… Visi viską žino, bet niekas apie nieką garsiai nediskutuoja. Amžina įtampa, kova dėl “eterio” ir netiesioginiai pataikavimai tiems, kam reikia.
Atlyginimai. Tema “tabu”. Atėjus į darbą pirmas klausimas buvo “Atėjai dirbti ar užsidirbti”. Pasirinkus antrą variantą, spėju, durys būtų buvę užvertos :) Keista, kad yra darbuotojų, kurie šioje mistiškoje/cirkiškoje/kvailoje kompanijoje dirba daugiau nei metus. Niekaip nesuprantu motyvų. Gal ir gera mokykla pradžiai, t.y. kol įsikerti kas su kuo valgoma, o tuomet jau manau galima nerti į platesnius vandenis…
Galvojau ko dar nepaminėjau…aaaa,nežinai, už ką esi atsakingas, tiksliau - už viską.
- Nors darbas konkretus, turi padėti visiems (kitų sričių darbuotojams), nes kitaip liksi kaltas dėl prastos darbo kokybės…
- Populiari copy-paste idėja, o vėliau visi pešasi, kad buvo jos autorius.
- Išgėrinėjimai per pietų pertraukėles o po to bendravimas su aukštais pareigūnais tarp tam tikrų darbuotojų taipogi priimtinas.
- Įsakymai iš valdžios irgi ateina per tris aukštus (tris žmones), todėl pasitaiko, ir gana dažnai, kad kiekvienas pakoreguoja ir atlieki darbą, nors užduotis buvo visiškai ne tokia. Kažkas ne taip suprato, mat :)
Hmmm, parašiusi šį post’ą dar mintyse bandau rasti pliusus, nes juk neobjektyvu vien neigiamą pusę aprašyti. Deja, tuos pliusus jau pasiėmiau per mėnesį darbo - t.y. patirtis šioje srityje bei TV žurnalistikos supratimas: nuo A iki eterio :) Ar dar verta likti? Žvilgtelėjusi į tai, ką kątik parašiau, abejoju, bet - that’s life, kaip sakoma ir turiu išgyventi iki tam tikrų įvykių - datų - reikšmingų gyvenime. Maksimum mėnuo, guodžiu save, nors vargu ar ištversiu tiek. Taip norisi jau ryt parašyti pareiškimą, kad nuo balandžio 1′os…bet juk aš stipri, ištversiu. Gal :)
Pavasario vingiais
Posted by dolores on 22 Kov 2010
Rytas. Šoki iš lovos, nes jau šviesu. Apsirengi kažką ryškaus, nes šviečia saulė. Išeini į lauką ir šypsaisi, nes supranti, kad … PAVASARIS, juhuuu :)
Pagaliau ir mano kiemą aplankė šis ilgai lauktas svečias, nes nusibodo guosti save kitame telefono gale nuolat girdint “Pas mus jau žydi narcizai”, “Pas mus jau žmonės vaikšto trumpomis rankovėmis”, “Mes jau ant žolytės darome piknikus”…Pasibaigus pokalbiui liūdnai žvilgtelėdavau per langą ir pamačiusi sniego pusnis vėl apsigyvendavau lovoje su puodeliu arbatos ir geru kinu…
Tačiau jau šiandien pajutau, kad man vaikščioti tokiu nuostabiu oru vienai tiesiog … neįdomu. Nes aš nepratusi būti viena, ne ne ne, tik ne pavasarį, tik ne vasarą, tuo labiau ne rudenį :) Kuomet mieste žmonių klegesiai, visi būriais, pasijuntu tokia...vieniša :( nes mano mylimas žmogutis toli, nes jį sutiksiu tik už dviejų savaičių, o gyventi reikia kasdien…hmmm, dar neišsigydžiau žiemos melancholijos kaip matau. ‘
Grįžau į darbą. Kokia nuotaika po pusantros savaitės “atostogų”?…atrodo, lyg jame nebuvau pora dienų, nieks nepasikeitę, visi tokie pat įdomus/linksmi arba nuobodūs, haha :) Šiandien prisikabino viena poniučka prie mano aprangos, kažkaip kolegoms vaikinams neužkliuvo, o jai pasirodė, kad atrodau per daug sexy šiame darbe :D Pavyduolė mat, dėmesiu tenka dalintis jau ne trims, o keturioms panoms vyriškame kolektyve :) Nieko, tegul pasidžiaugia, ilgai čia neliksiu, galvutėje jau pešasi kelios idėjos: vienos vasaros sezonui, kitos - gyvenimui, trečios - šiaip :) Tik žinau, kad esu priklausoma nuo kitų žmonių, nes, kaip jau minėjau - vienai neįdomu daryti bet ką, soooooooo, žinokit, mieli draugai, kolegos ir mylimieji :)
Galvoju įmonės pavadinimą. Jis neturi skambėti kvailai, neturi būti nuobodus, bet neturi kelti ir juoko, turi būti tarptautinis, bet ne eilinis. Any idea? Dolores…kažkur girdėtas ir per daug nuvalkiotas, sakyčiau :) Help me, please…
Gražaus pavasario Jums ir Mums. Iki susirašymų, mua.
Rodyk draugamsKuomet dainoje telpa visas pasaulis…
Posted by dolores on 18 Kov 2010
Saulėlydis, lietus…mes viską prarandam
žudome laukus, miškus. Ar tam gimėme?
Ar tai tavo, ar tai mano?Pralietas kraujas, verkianti žemė, kurios ašaros yra cunamiai, lava.
Ką padarėme su pasauliu, apsidairykime.
Kaip dėl taikos, kurią pažadėjome savo vienintelei saulei?
O kaip visi tie žydintys laukai?
Jie buvo tavo ir mano…
Ar kada nors lioveisi stebėjęs, kaip vaikai miršta dėl nesibaigiančių karų.
Aš svajojau, žvelgiau tarp žvaigždžių, mąsčiau
Kaip buvo vakar?
Kvėpavimas, gyvūnai,žemės karalystės dulkės, miškų takai, jūros niokojimas…
apatija viskam.
Praradome žemės, pasaulio pasitikėjimą.
Negalime gyventi taikiai, atsiskyrėme nuo tikėjimo (religijos).
Eilinis paprastas žmogus, ar jis dabar laisvas?
Mirštantys vaikai, ar girdite juos verkiant?
Kur mes pasukome ne taip? Ką padarėme blogai, kad visa tai vyksta?
kas nors pasakykite…kodėl?
Kaip dėl kūdikių, dėl dienų, viso to džiaugsmo, kuris galėjo būti,
dabar tik žmogus, verkiantis žmogus ir mirtis…ar mes esame pasmerkti?.. (M. Jackson - Earth Song)
Mūšio laukas vardu Gyvenimas
Posted by dolores on 18 Kov 2010
Ar kada nors jautėtės svetimi tarp savų? Svetimi tose gatvėse ir mieste, kuris kažkada vienintelis teikdavo džiaugsmą ir buvo toks savas… Kažkada atrodė, jog būsi pats laimingiausias žmogus, kuomet pradėsi savarankišką gyvenimą…gyvenimą ten, kur eismas nebaigia pasibaigus darbo valandoms, kur visko tiek daug, kad galva apsvaigsta nuo pasirinkimo galimybių, kur, rodos, laimė kybojo ant kiekvieno medelio ir šaukte šaukį - pasiek mane… juk tada dar buvome vaikai ir tikėjom - tai yra viskas , ko mums reikia norint būti laimingais - savarankiškas gyvenimas dideliame mieste su neribotomis galimybėmis…
Gyvenimas dažnai suduoda tokį smūgį, kad atsigauti nesugebi ilgai. Daug dalykų, apie kuriuos svajojai ir kuriais tikėjai, pasirodo buvo tik muilo burbulai, pakilę kiek aukščiau ir sprogdavę vienas po kito nuo per didelės kaitros ir atmosferos poveikio… štai kodėl vaikystėje juos taip mėgome leisti, nes svajonių buvome kupini ir tikėjome, kad bent viena iš jų pasieks savo … tikslą. Dar neseniai su viena protinga mergaite diskutavome, kaip gera buvo prieš kelis metus, kuomet neabejojom, jog baigę mokslus turėsime viską ir net labai greitai: pvz namą Valakampiuose ir vasarnamį Kuršių Nerijoje, sėkmingai veikiančias įmones, kurios akimirksniu užkariaus vis kitos valstybės rinkas, nuostabius vyrus ir šeimas…kad viskas bus taip paprasta ir tobula, kaip 2*2…deja, jau ir dabar yra išvedžiojimų jog ne visada sandauga lygi keturiems. Ir teleloto laimi tik vienas iš milijono, ir gyvenime panašiam procentui pasiseka…tapti nugalėtojais.
Kovoti niekas nedraudžia, tik ar po pirmo, antro ir eilės kitų pralaimėjimų dar tikėsime savimi, ar dar norėsim vėl ir vėl stotis į tą pačią kovą, dėl tų pačių svajonių, kurios, po kiekvieno paslydimo, rodos, vis labiau ir labiau tolsta. Reikia nepasiduoti, kad ir kas bebūtų, sako mums…bet jau taip sunku, kad net didieji optimistai pakeičia minčių raiškos kryptį.
Gyvenimas - kova ir tie, kas sakė, jog bus lengva, klydo. Įveikus pagrindinius gyvenimo laiptelius ir kylant aukštyn jie darosi vis statesni, o į viršutinius užlipti tik vienetams užtenka jėgų ir ryžto. Laimi atkakliausi ir išvermingiausi. Iš tiesų viskas mūsų rankose. Tik mes renkamės, kokį gyvenimą norime turėti, kuriuo keliu žengti bei kokius pamatus statyti. Sėkmės Mums :)
Eurovizija 2010: pastebėjimai
Posted by dolores on 17 Kov 2010
Lietuvių išrinkta daina šių metų Eurovizijos konkursui tikrai nusivyliau - ją pavadinčiau nevykusia LT United kopija, tiesa sakant nemanau, kad jie į finalą pateks. Paklausiau, ką kitos šalys šiemet siunčia ir po pirmos perklausos galiu išskirti kelis favoritus (subjektyvu):
- Moldova (eurovizinė club versija, šis tas naujo, įdomu)
- Albanija (gal ir eilinė eurovizinė daina, bet kažkuo ‘užkabino’)
- Danija (miela širdžiai dainelė)
- Portugalija (stipriausias vokalas)
Dar galiu paminėti: Maltos daininkė visai balsinga, bet daina nuobodoka, Lenkų atlikėjas savo išvaizda gali pelnyti žiūrovų (tiksliau žiūrovių) palankumą, Makedonija gana stipri ir įdomi, bet aš už Moldovą visdėlto sirgsiu, manau :) Jau dabar galima pastebėti, jog labiausiai palaikomos šalys (pagal nuomones ir balsavimus youtube) yra Slovakija ir Lenkija. Turėtų būti visai įdomu gegužės pabaigoje stebėti Osle vyksiančią 2010m Euroviziją…
Rodyk draugamsLietuviško “pavasario” nuotaikomis
Posted by dolores on 16 Kov 2010
Lietuviškas pavasaris (kovo 16d)
Pabundi ryte, pažvelgi pro langą ir išvysti vaizdą, kurį matote visi (foto)…Aišku, kuomet nori, visada randi priežasčių nuotaikai subjurti, bet jaustis taip, kaip jaučiuosi: viskas erzina, gal dėl to, kad sergu, gal dėl neateinančio pavasario, kurio taip laukiu, gal dėl rimtesnių priežasčių…
Gerą filmą žiūrėjau šiandien - “Klasė” (estų gamybos). Apie patyčias ir prie ko jos priveda…Žiaurokas, bet, labai gerai atskleisti mokinių santykiai, lyderių ir atstumtųjų problema. Kuo gali baigtis psichologinis smurtas, ką patiria tie, iš kurių šaipomasi ir kas darosi su slopinama agresija - atskleista filmo eigoje. Iš tiesų tai verčia susimąstyti, nes visi puikiai suvokia, kas ir kaip vyksta, iš ko tyčiojasi, kaip tai daro, bet lieka abejingi, nes bijo, nes nemato būdų padėti…ir taip kelios savižudybės šiemet mūsų šalyje, kuomet ‘niolikmečiai savu noru išeina iš pasaulio, nes per skaudu jame pasilikti. Galbūt situacija kiek perspausta, televizijos taip bando pasikelti reitingus? Mano ‘niolikmetė sesutė, kuri yra dar mokinukė - papasakojo, kad visa tai vyksta kasdien, kad yra mokykloje autsaideriai ir visa mokykla iš jų…tyčiojasi. Visi žino, bet niekas nieko nedaro. Tokia realybė. Et…
Rodyk draugamsKai Rojus tampa ranka paieskiamas…
Posted by dolores on 15 Kov 2010
Sirgdama ir klaidžiodama po internetą nuklydau šen bei ten-neatsitiktinai ir atradau tokių gražių vietų, dėl kurių pamečiau galvą…Ežeras-jūra žemyne, tarp kalnų…vaizdas nepakartojamas. Mano akytės negali atsidžiaugti šiuo reginiu, o galvytėje vyrauja minčių raizgalynė…Rodau Jums šios dienos radinius, spėkit, kuriame pasaulio kampelyje slypi šis rojus?:)…
Pacha foto
Posted by dolores on 14 Kov 2010
Truputuką agitacijos :) Renkama įdomiausia nuotrauka klube Pacha, jeigu patiks, nepamiršk spausti Patiko čia :)
Top įrašų 10′ukas
Posted by dolores on 14 Kov 2010
Populiariausi/skaitomiausi įrašai Dolores bloge:
- Aš tai padariau, juhuu
- Ačiū Tau už tai, kad šypsena mano veide neišnyksta net miegant
- Ko ieškau internetinėje erdvėje bei gyvenime
- Pirmą kartą
- Žodžiai, priverčiantys nenuleisti rankų siekiant tikslų
- Niekas nevyksta be priežasties
- O ateiviai visdėlto yra
- Likimas užrašytas delne
- Gražiausi vyrai pasaulyje man
- Tobulas ramiai saldus šeštadienio vakaras
Ilgojo savaitgalio reziume
Posted by dolores on 14 Kov 2010
Pykstu ant savęs…šį sezoną esu kaip niekad neatspari virusams: pasigaunu visus iš eilės. Nuolatiniai peršalimo simptomai jau mane nervina, nes tik sugebu pasveikti ir vėl viskas iš naujo prasideda “apchi”. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera, ar nea. Kelios dienos ar savaitė namuose manau padės man pasveikti ir šiaip - jau pasiilgau nieko neveikti ir nekankinti savęs ankstyvu kėlimu rytais, kuomet dar taaaip norisi miego. Tikiuosi užteks poros dienelių atsigauti ir vėl galėsiu grįžti į nusistovėjusias vėžias.
Ilgojo savaitgalio įvykiai namuose. Nepaisant to, kad jaučiausi nekaip, priverčiau save atlikti kelis būtinus darbus: nueiti pas būrėją, pas kirpėją ir sudalyvauti girls only party (po kurio, tiesa sakant, pasijutau dar blogiau)… Taigi, šiek tiek patamsėjau (mąstyt labiau pradėjau), nors mintyse svajojau vasarai susigrąžinti blodiniškumą. Vasara dar toli - spėsiu, o gal persigalvosiu :) Nors mano kirpėja laaabai antipatiškai nusiteikusi olialia pupyčių bloniniškumui.
Ateitis…šįkart po apsilankymo pas savo būrėją net kojas pakirto, kadangi viskas, ką ji pasakė, manau ir turėtų taip būti. Dar niekada nesu girdėjusi tiek daug tiesos iš nepažįstamo žmogaus lūpų… Lieka tik laukti ir tikėtis, kad geros prognozės išsipildys taip greit, kaip kortos rodė. Ar man padėjo priimti tam tikrus sprendimus jos pranašystės? Taip…ir jau ne pirmą kartą. Gal esu per silpna pati imti likimo vadžias į savo rankas, todėl labai lengvai pasikliaunu kitais ir leidžiu jiems vairuoti mano likimą, o gal girdėdama tai, ką noriu girdėti, vadovaujuosi geromis prognozėmis ir sugebu savo gyvenimą pakreipti tinkama linkme?…
Mergaičių vakarėlis…Vynas, plepalai, nuoga tiesa iš kiekvienos lūpų, galiausiai kivirčai bei konfliktinių taškų paieška :) Pavyko ir susibarti, ir išsikalbėti, ir nerasti kompromisų, ir prisidegustuoti vynų…galėtų būti dažniau tokie pasisėdėjimai, nes, pastebėjau, jiems retėjant - konfliktų daugėja. Gal dėl to, kad pradeda skirtis gyvenimai, gal dėl…nesvarbu, bet man nepatinka tokie dalykai, kuomet ieškoma kabliukų dėl neatsakingai ištartų žodžių. Niekada negalvodavau, ką sakau, kuomet kalbėdavau su savo labai artimomis fraugėmis, bet turbūt reiks pradėti prieš ką nors pasakant gerai apmąstyti, nes čia, kaip teisme - kiekvienas tavo žodis gali būti pavartotas prieš tave patį…That’s life :)
Ir pabaigai - apie savo įsipareigojimus vienai televizijai…pasirašiau autorinę darbo sutarį iki - nei daug, nei mažai - 2015m ir nuo to laiko pradėjau sapnuoti košmarus, kad nepavyks gražiuoju man iš šio darbo išeiti, kad manęs neišleis ir tam taram. Na kągi, jei taip, esu pasmerkta dirbti vieną darbą penkis metus?…ne ne ne, tik ne tai :)
Gražaus sekmadienio, nesirkit :)
Rodyk draugamsPakeliui į laimę…
Posted by dolores on 07 Kov 2010
Kada žmogus būna laimingas? Kas yra laimė apskritai? Kiekvienam labai individuali sąvoka, turbūt, tačiau yra dalykų, kurie universalūs visiems ir visiškai nesuderinami su laimės sąvoka. A. Maslow jau apie tai kalbėjo - t.y. baziniai žmogaus poreikiai, kurių nepatenkinus sunku pereiti į kitą lygmenį, o turint visą derinuką, sakyčiau, priartėjama prie laimės.
Įrašą pradėjau vos ne nuo Ievos ir Adomo, tačiau pati panorau suprasti save - t.y. ko man reikia, kad būčiau laiminga. Fiziologiniai poreikiai - savaime aišku, jie būtini egzistencijai, saugumas - taipogi. Viso to reikai jau vaikui. Kadangi esame socialios būtybės, negalėtume gyventi vieni (nekalbant apie išimtis), kiekvienam reikalinga draugystė, šeima, artumas, nes juk gera žinoti, kad esi ne vienas, kad tavęs reikia, kad myli ir esi mylimas…
4′tas lygmuo - pagarba, pasitikėjimas, pasiekimai.
5′tas - savirealizacija.
Ko trūksta man pačiai?…hmm, lyg ir viską turiu, tačiau visi dalykai yra per daug išsimėtę ir nutolę vienas nuo kito: t.y. vienu metu negaliu turėti visų penkių. Taigi turbūt tai ir yra priežastis, kodėl jaučiuosi “be penkių minučių laiminga” , t.y. harmonijos gyvenime trūkumas. Chaotiškumas, bardakas, šokinėjimas nuo vienos šakos ant kitos išbalansuoja…ir neleidžia džiaugtis gyvenimu kiekvieną dieną 100%.
Iš tiesų kartais, kad pasijustum laimingas, užtenka rytinės saulės, paukštelio čiulbesio, pranešančio apie artėjantį pavasarį, skambučio su gera žinia, stebuklingų žodžių iš mylimo žmogaus, tačiau žvelgiant plačiau - juk norisi, kad kiekvieną dieną keltumeisi su mintimi, jog esi beprotiškai laimingas, jausti, kad esi ten, kur turi būti, kad kelias, kuriuo eini - yra tau skirtas ir žmonės, kurie lydi tave kiekvieną dieną niekada nepasitrauks, nes jie…tavo žmonės. Kad pirmadienio ryte keltumeisi su džiugesiu, nes prieš akis nuostabi savaitė, kad darytum darbus, kurie teiktų džiaugsmą tau pačiam ir aplinkiniams…būti gerbiamam, suprantamam, jausti paskatinimą ir sėkmę tavame gyvenimo kelyje. Tai yra ko turbūt reikia kiekvienam žmogui, vadinasi - tai ir būtų LAIMĖ, kurios visi taip siekiame…
O kol dar esame pakeliui arba paskendę laimės paieškose, pasidžiaukime bent šiuo sekmadieniu, todėl, kad todėl kad turime draugų, kad galime matyti pasaulį, kad mokame skaityti, kad esam sveiki, kad galime svajoti bei siekti tikslų, kad turime brangiausią pasaulyje dalyką - gyvenimą. Su artėjančia moters diena, mylėkite ir būkite mylimos/i :)
Rodyk draugamsDarbas TV (reporteres) + -
Posted by dolores on 06 Kov 2010
Kartą į mėnesį visada sulaukiu draugų arba kitų mylimų žmonių vizito iš užsienio…Kiekvienas iš jų padaro mano smegenyse bardaką, jų pasakojimai apie gyvenimą TEN mane taip žavi, kad kaskart vis jaučiu - esu ne ten, kur turėčiau būti.
Parskrido du mano brangūs žmogučiai iš Londono ir nors beprotiškai pasiilgę giminių ir draugų, sakė turbūt niekada gyvenime nebegrįš gyventi į Lietuvą. Juos suprantu ir pateisinu. Tokį gyvenimą, kokį turi UK, Lietuvoje kurtų metų metus ir tai vargu ar būtų taip vertinami kaip ten. Darbdavių požiūris į jauną darbuotoją, skatinimai mokytis, motyvacinės programos ir kita parodo, kad mums dar toli toli iki pažengusių valstybių :) Nors, neneigsiu, yra ir blogoji medalio pusė - nekvalifikuoti darbai ir požiūris į emigrantus…
Ne tuo jie sukrėtė…žinau Europinio gyvenimo privalumus jau seniai, bet sėdėdami kartu bandėme narplioti dalykus, kurie man svarbūs - t.y. darbas, karjera ir mylimi žmonės. Dėliojome viską pagal prioritetus, bet sekėsi sunkiai. Išvada - dažnai vardan vienų dalykų tenka aukoti kitus, ne mažiau svarbius…et.
DARBAS TV
Kadangi sulaukiau prašymo daugiau papasakoti apie televizijos užkulisius, tą ir padarysiu. Pasakysiu tik mažą pastabėlę - dirbu mažoje televizijoje, todėl didžiųjų TV darbas gali labai skirtis nuo to, ką pasakosiu dabar. Iš tiesų gal daugiau galiu papasakoti apie konkretų savo darbą - žurnalistės/reporterės. Taigi. Pliusai:
- visada esi įvykių sūkuryje, nuolat komunikuoji su aukšto rango žmonėmis/ekspertais, todėl tampi žinomu ir gerai atpažįstamu veidu ten, kur reikia :)
- Kadangi visada patiko reikšti savo nuomonę, šis darbas leidžia tą daryti ir dar panaudoti kitus kūrybinius gebėjimus.
- Dažnai tiri temas, kurios aktualios tau pačiam arba daliai visuomenės, todėl nuolat tobulėji, sužinai svarbius dalykus iš pirmų lūpų.
- Nėra monotonijos, nes kasdien turi kitą temą, kitus pašnekovus.
- Esi pats savo darbų organizatorius: organizuojiesi darbą, derini susitikimo laiką, planuoji savo dieną.
- Patenki visur ir visada, nes turi “žurnalisto” pažymėjimą :)
Minusai:
- Niekada nežinai, ką darysi rytoj.
- Dažnai tenka įrodinėti, jog kamera nesikandžioja ir kad Jūsų nuomonė mums labai svarbi (t.y. įkalbinėti duoti interviu).
- Kadangi populiariausios temos būna skandalingos, pašnekovai žurnalistų baidosi, vengia pasakyti tiesą, todėl tenka manipuliuoti, kad gautum informaciją, kuri reikalinga.
- Po kai kurių reportažų per TV, įžeisti arba iš blogosios pusės parodyti (aišku, teisingai) pašnekovai kitą kartą gali atsisakyti duoti interviu. Tenka grįsti tuo, jog vieši asmenys (t.y. dirbantys viešajame sektoriuje) privalo atsiskaityti už savo dirbamus darbus visuomenei :)
- Sninga, lyja, šalta, karšta, dažnai tenka būti lauke, gaudyti gerus kadrus ir veikėjus.
- Turi išmanyti labai daug sričių: vakar politika, šiandien - ekonomika, ryt - medicina, nes darydamas reportažus turi tinkamai užduoti klausimus, žinoti kas/kur/kodėl vyksta, suprasti, kas daroma ne taip ir parodyti tai žiūrovams. Nors čia gal geroji medalio pusė, kadangi kasdien esi priverstas domėtis ir tobulėti.
- Visi žinome, jog žurnalistai dėl savo lindimo ne ten, kur reikia (dažnai į dideles politines pinkles), gali būti persekiojami, jiems gali būti grasinama ir panašiai. T.y. dirbdamas tokį darbą susiduri su rizika.
Turbūt svarbiausius dalykus išvardijau, jeigu dar kas šaus į galvą, parašysiu. Nors pagal išsakytus pliusus, minusus atrodo, jog šis darbas turi minusų, tačiau gal tuo jis yra ir žavus… :) Bent jau šiuo gyvenimo momentu man patinka tai, ką darau, galbūt vėliau norėsis stabilesnės ir šiltesnės vietelės.
Rodyk draugamsKuomet mums pakeliui…
Posted by dolores on 03 Kov 2010
Neseniai mano galvelėje gimė dar viena svajonė - turėti savo autorinę laidą (TV). Kada nors, šiek tiek vėliau, būtinai ją įgyvendinsiu, tik noriu turėti didesnę gyvenimišką patirtį ir platesnį akiratį, o kol kas tik galiu sėkmingai rašyti laidos projektuką, gal pravers :) Svarbiausias kriterijus, jog tai būtų analogų Lietuvoje neturintis projektas…labai nepatinka ta copy-paste idėja…
Laukiu Velykų…dėl to, kad jos man asocijuojasi su oficialiu pavasario sezono atidarymu, dėl to, kad…turiu bilietą skrydžiui :) Turbūt dėl antros priežasties labiau.
Žinot, šiandien supratau, jog tai, apie ką dar būdama mažytė bijodavau svajoti, pamažu ima pildytis…step by step, žingsnelis po žingsnelio, kol kas labai labai mažyčiais pamažu judu į priekį. Tikiuosi, taip bus ir su kitomis mano svajonėmis, kurios drąsiai arba nelabai karts nuo karto šmėžteli mintyse. Visada prisimenu savo būrėjos-patarėjos žodžius, kurie padeda eiti į priekį, tai tarsi mano varikliukas, aišku, ji kažkiek užprogramuoja, bet kol kas gana sėkmingai. Laikas naujam programavimo seansui :)
Kažkada vienas skaitytojas manęs klausė, kokios yra mano vertybės, ar kažką panašaus, nes minėjau, jog pirmos 7-8 yra nematerialinės. Gal vertybėmis to nelabai galėčiau pavadinti, bet pasakysiu, kas svarbiausia žmoguje (mano manymu):
- atviros emocijos, ar tai būtų džiaugsmas, ar liūdesys - gražu, kuomet nebijoma to parodyti. Kadangi pati nemoku slėpti savo jausmų, kurie kartais pasireiškia isterišku juoku, kartais - ašarų upeliais, labai suprantu/gerbiu panašius į save.
- nuoširdumas. Nemėgstu veidmainių, prisitaikėlių, aišku, korektiškumas bendravime būtinas, tačiau artimiausi draugai turėtų drąsiai išsakyti viską.
- laki fantazija ir nebijojimas svajoti. Sakoma, jog žmogus gyvas tol, kol turi svajonių, bet dažnai užaugame ir paliekame šį malonumą vaikams, o pvz ir man pačiai kartais tenka išgirsti “gal pagaliau suaugsi, nusiimk tuos rožinius akinius”…
- spontaniškumas. Kuomet ką nors sugalvoji čia ir dabar, nesvarsčius, nedėliojus + - ir ėmiesi tą padaryti. Pati kelis kartus tokiu būdu pasielgiau labai drąstiškai, bet dar neteko gailėtis dėl tokių poelgių. Atvirkščiai, ilgai mąstant kartais praeina noras imtis veiksmų. Už netikėtumus ir drąsą :)
- mokėjimas reikšti jausmus. Komentarų šiam punktui neturiu.
- ėjimas į priekį. Visada. Nesigręžiojimas atgal, kas buvo - nesugrąžinsi. Noras pamatyti, išmokti, domėjimasis viskuo ir visada, tobulėjimas (bet ne tobulumo siekimas), bandymas, net po nesėkmės (belsk ir bus atidaryta”), ryžtingumas…
- humoro jausmas. Be juoko būtų nuobodu gyventi. Tai , sakyčiau, sėkmingų santykių pagrindas.
Žmogus, turintis šias savybes, man yra kažkas…wow. Su tokiu, galėčiau pasakyti, man pakeliui visur :) Šiandien tiek.
Rodyk draugamsŽurnalistų kova su vėjo malūnais
Posted by dolores on 01 Kov 2010
Imame konkretų atvejį - patyčios. Kuo daugiau žurnalistai linksniuoja, tuo dažniau vaikai žudosi. Aišku, tiesioginė priklausomybė nenustatyta, bet hipotetiškai taip teigti galima… Dvi Rūtos laidos, tikrai skandalingos, paliečiančios kiekvieno širdį, tik ne paauglio, jaunuolio, kuriam vienintelis kelias išspręsti problemas - žengti į nebūtį…Skaudu, bet ar kas nors po kelių tragiškų įvykių Lietuvoje pasikeitė? Ar mokytojai pradėjo kitaip žiūrėti į vaiką, ne tik kaip darbo objektą, bet į jaučiančią, reaguojančią, bręstančią būtybę, kuriam neatsargiai parinktas žodis kaip peilis sminga į širdį, o keli tokie gali privesti prie labai drąstiškų veiksmų, nors dažnai skubotų ir neapgalvotų, bet pakeisti ką nors jau tampa per vėlu. Kodėl tik tuomet visuomenė suklūsta? Kur dingo šeima, santykis su vaiku, kodėl tėvai jam skiria vid. 7min per dieną?… Krizė piniginėje persikėlė į krizę šeimoje, mokykloje, santykiuose?
Ir kam tuomet tiek kalbėti, kai sulaukiama priešingo rezultato. Sako, vaikams tampa gražu, nes po mirties apie juos kalba, rašo, domisi, galbūt gyvenime nesulauktų tokio susidomėjimo, todėl jauni žengia nuo stogo į “šlovę”, kurios patys jau nebematys. Nebegirdės. Bet apie juos kalbės.
Ir tai tik vienas pavyzdžių. Tą patį galima pasakyti apie politiką, kuomet kritikuojami valdžios atstovai konkrečiai pavardėmis, kuomet paviešinami jų blogi darbeliai, tačiau “šunys loja, o karavanas važiuoja”, kaip sako mūsų liaudis…aišku, žmonių teisė žinoti, žurnalistų - informuoti, bet…prasmė labai abejotina. Et. Čia gal mano pavasarinis pesimizmas verčia viską kritikuoti. Cinike tapau. Ačiū lietui, Kaunui ir pavasariui, dar darbui, kurio dėka atsivėrė akys ir pamačiau tikrąją - nepagražintą realybę. Po patirto šoko dar dabar negaliu atsigauti. Išvada - mažiau žinosi, mažiau širdį skaudės, tad kartais informacijos perteklius tikrai ne į naudą.
Saldžių sapnų. Kitą kart jau rašysiu optimistine gaidele :) Tikiuosi…
Rodyk draugamsPavasaris, emigracija ir guminiai batai
Posted by dolores on 01 Kov 2010
Pavasaris į žmonių širdis įneša meilę, su bundančia gamta pražysta tyriausi jausmai, o grįžtantys paukščiai į kiekvieno iš mūsų mintyse pažadina nostalgišką džiugesį…Nepaisant šių nuostabių gamtos stebuklų pirmąją pavasario dieną pasidariau išvadas - visai nepavasariškas ir nedžiugias ir nors paukščiai grįžta, vargu ar grįš į Lietuvą tie šimtai tūkstančių žmonių, kuriems tėvynėje jau nebėra vietos. Nea, ne apie patriotiškumą aš šiandien ir net nenoriu teisti mūsų valdžios. Visi žinome kas, kodėl ir kur, tačiau daryti kažką jau per vėlu. Kuomet statistika grėsmigai rodo skaičius, galime tik linkčioti galvas ir braukti ašaras - gerumo, sakyčiau, nes tie, kurie išvažiavo, rado geresnį gyvenimą. To linkiu ir kitiems. Pasilikti čia būtų per didelė auka. Sakysite, agituoju emigruoti? Taip, Jūs visiškai teisūs. Tą padarysiu ir aš. Dublis antras. Vieną kart jau grįžau, tikėdama, kad ne viskas taip blogai, kaip ‘bobutės’ šneka. Supratau - viskas dar blogiau, nei tikėjausi. Priežasčių nerašysiu, apie tai visi dienraščiai ir portalai šneka, apie tai naujausiuose valdžios sprendimuose kalbama, apie tai byloja pasauliniai reitingai ir Lietuvos vieta juose, skaitytojų komentarai delfi portale ir kita…
Nepaisant visko, šiandien atradau vieną nuostabų išradimą, kurį pagaliau kažkas (?) įvedė į madą ir Lietuvoje. Stovėjau baloje ir džiaugiausi, kaip tada vaikystėje, tik tuomet nešiojau raudonus - gandriškus guminukus, o dabar negaliu atsidžiaugti kitos spalvos naujuoju pirkiniu. Geresnės avalynės lietuviškam klimatui turbūt nėra :)
Pagaliau atmerkiau akis ir susidūriau su skaudžia realybe. O gal subrendau?… Ne, tik ne tai, man patiko svajoti ir žinoti, kas viskas bus gerai, o gal taip ir bus? :)
Su pavasariu, mielieji, neleiskit, kad tai, kas vyksta aplinkui, žlugdytų Jūsų entuziazmą, savo svajones būtina įgyvendinti ir nebūtinai čia, gal kitur dar didesnės sėkmės sulauksim.
Su Jumis ir Jūsų :) Dolores
Rodyk draugamsPirmą kartą…
Posted by dolores on 21 Vas 2010
Prabėgo dar viena savaitė kaip sapnas, iš kurio teko pabusti labai skaudžiai ir su ašarytėmis akyse… Esu labai silpna ir jautri, ypač kai reikia tarti “sudie”, nors ir trumpam. Sunku paleisti žmogų, kuris tampa tavo dalimi ir su kuriuo taip gera, et…
Nuostabi Valentino diena, šokiai klube, kinas, kelionės ten bei ten, susipažinimas su mano “kandžiais” giminaičiais bei mielais draugais (nors dar ne visais), pasislidinėjimas nuo kalniuko su vaikučiais, bandymai čiuožti ledu (šįkart buvo tik vienas mano nesėkmingas kritimas), bilijardas ir dar kartą bilijardas, kaip visada pasibaigęs mano pralaimėjimu (sudėtingas žaidimas, pripažinkite), jūra, kuri žiemą visai nemiela, brrr, Viva la Vida pajūrio panorama, 4D kinas, kuris mane beprotiškai išgąsdino ir privertė spiegti, deganti širdutė, paleista į dangų, kad išpildytų mūsų abiejų norus, tiesos vakarėlis, kurio metu sužinojau svarbius dalykus apie JĮ ir kitos nepakartojamos akimirkos kartu. Ar gali būti kas nors nuostabiau?…
Pirmą kartą ištariau magiškus žodžius… pirmą kartą apsiverkiau šalia vaikino (juk nemėgtu pasirodyti silpna), pirmą kartą jaučiuosi taip, taip taip lyg tas žmogus būtų skirtas man. Ir čia jau visai kitaip, nei tada, kai bandžiau save įtikinti, kad myliu, šįkart jaučiu, kad viskas tikra, nesuvaidint, neprimesta, taip realu, kad net ateitį galiu nuspėti. Aišku, viską parodys likimas ir laikas. Sunku, beprotiškai yra sunku būti taip toli nuo mylimo žmogaus, bet jeigu jausmai tikri, manau, galima išlaukti…i hope so.
Rodyk draugamsKuomet iš vakaro jau lauki rytų
Posted by dolores on 05 Vas 2010
Pasikeitė. Viskas kardinaliai: miestas, darbas, žmonės, su kuriais leidžiu dienas… Į gera tai ar ne, spręsti per anksti, tačiau galiu pasakyti viena - degu noru kiekvieną rytą suskambus žadintuvui šokti iš lovos ir lėkti ten, kur galiu skleistis, kur nevaržo taisyklės, kur nėra apribojimo laike, kur žmonės viską daro iš širdies ir su tokia meile savo darbui, kur kiekvienas yra tikra idėjų talpykla. Idėjos realizuojamos čia ir dabar, o telefonai netyla nuo skambučių ir padėkų už pagalba - t.y. tiesos atskleidimą arba kaukių nuėmimą.
Giliai širdyje svajojau apie tokį darbą, tačiau bijojau. O juk dažnai baimės mums užkerta pagrindinius kelius. Niekada nežinai, kuris jų veda į sėkmę.
Trykštu entuziazmu, mokausi visko ir iš visų, įdomi kiekviena detalė, o darbo rezultatus gali matyti 60% Lietuvos kiekvieną vakarą tuo pačiu metu :)
Jau nebetraukia nei Londonas, nei Franfurtas. Ir Kaunas visai prilipo. Bet dar bijau, per greitai viskas susidėliojo ir kaip tikra lietuvė skeptiškai savęs paklausiu “o kur tamsioji šio reikalo pusė” :)
Rodyk draugamsGavau tai, ko norėjau, bet gal ne taip ir reikėjo…
Posted by dolores on 28 Sau 2010
Tiesiog negaliu pakęsti, kai žmonės netesi savo pažadų. Vieną kartą dar galima taikstytis, antrą prieš patikėdama rimčiau pagalvoju, o jau trečią šliaužiokit ant kelių, kad vėl pelnytumėte mano palankumą. I hate it, rrrrr.
Ir dar - daug kam atrodo, kad esu pasikėlusi. Stop. Kiek kartų sutikau su viskuo, kas man buvo siūloma, kiek kartų bėgau iš paskos paskui tuos, kurie diktuoja sąlygas. Esu vėžiukė, mėgstu vaikščioti atbula, tačiau lipau per save, buvau nuolanki. Užteks. Pamačiau tikruosius veidus. Didelius bagažus per sunku su savimi temptis. Net žmogiškuosius. Visur reikalinga atranka. Juk svarbu ne kiekybė, ar ne?
Kartais užtenka su artimais žmonėmis susitikti kartą į mėnesį ar dar rečiau, tačiau ryšys išlieka…
Labai sunku nukirpti bambagysles, bet reikia.
Dievinu spektaklius, kuomet nusiimamos kaukės ir išjungiamos kameros, gaila, kad taip retai būna.
Keičiu miestą. Dar kartą pasitvirtino posakis “Niekada nesakyk niekada”…Darbą gavau. Aišku, dabar pagal kiaulystės dėsnį turėtų pasipilti svajonių pasiūlymai.
Iš tikrųjų daug įdomiau pats siekimo procesas. Visko: vaikinų, rezultatų, darbo ir kt… Kai visa tai gauni tampa nebeįdomu. Kvaila ta žmogiška prigimintis, ar ne.
Rodyk draugamsNoriu noriu noriu…kažko
Posted by dolores on 27 Sau 2010
Galimybė rinktis priveda prie absoliutaus bejėgiškumo ir baimės padaryti klaidą… Perfekcionizmo paieškos sumišusios su optimizmu ir naivumu = aš. Dėl savo noro būti ne kaip visi, dėl savo išrankumo rizikuoju likti prie sudužusios geldos. Tą puikiai žinau, tačiau…
Esi ne tas, ką dirbi ir kaip atrodai, esi tas, ką jauti, ką reiški kitiems ir kiek gėrio suteiki. Tikrai?
London…? Galimybių daugiau, bet tai dar labiau apsunkina pasirinkimą. Konkurencija irgi proporcingai didesnė, bet juk aš nebijau rizikuoti. Atvirkščiai, naujovės mane tiesiog traukte traukia. Tik norėtųsi stabilumo su naujovių prieskoniu, o ne atvirkščiai.
Nebemoku džiaugtis smulkmenomis. Priėjau ribą, kai mane gali nustebinti tik dideli - reikšmingi dalykai mano gyvenimui… Kol kas. Vėliau gal vėl sugrįšiu prie vaikiškumo ir pražydę žibutės vėl teiks didžiausią laimę. Ne dabar. Sorry.
Noriu šuns ir auskaro liežuvyje. Kvaila? Žinau, todėl ir noriu :) Dar tatoo, tik nesugalvoju kokios ir kur, tačiau eidama į saloną jau turėčiau žinoti. Padarysiu tai spontaniškai. Kai nėra permainų gyvenime, norisi jas daryti savyje.
Išbandymai vyrui
Posted by dolores on 23 Sau 2010
Ar kada nors teko matyti iš dangaus krentančias sidabro dulkes. Ne, ne sniegą, bet tuos blizgučius. Nepakartojamas reginys net esant stingdančiam šalčiui. Jaučiausi kaip pasakoje…
Šiandien supratau, jog reikia būsimam vyrui daryti laaabai didelius išbandymus, nes:
- po vestuvių atsiskleidus tikriesiems veidams, kuomet tavo žmogus jau nepabėgs, gali pamatyti tokių dalykų, apie kuriuos net baisiausiame košmare neregėjai. Ir jeigu tau malonu kasdien kelis kartus daryti maistą, tvarkyti kambarius ir dar prižiūrėti savo mažuosius neklaužadas bei sulaukti iš brangiausiojo rytinės frazės vaikui verkiant “Ar gali užčiaupti savo vaiką” (kuris, beje, ir jo vaikas), prašom. Rizikuojam.
- vaikų auginimas yra beprotiškai sunkus, varginantis fiziškai ir psichologiškai darbas ir bent jau aš noriu juos auginti su savo vaikų tėvu. Būti empatiškam, mokėti elgtis su mažyliu, padėti, rūpintis tavimi ir juo/jais - vyro pareiga ir tik nereikia čia pasakų, jog moterys turi moterišką instinktą ir joms tai daryti sekasi geriau. Nemoki - pasimokyk. Norėjai prisidirbti, būk mielas, norėk ir užauginti.
Pasidariau tokias išvadas pagal vieną jauną šeimynėlę. Pernelyg subjektyvu? Galbūt. Tačiau priverčia susimąstyti ir nepulti žieduotis. Dar nesugalvojau kaip, tačiau būtina vyrą išbandyti stresinėje situacijoje su vaikais. Įdarbinti vaikų aukle? :))) Gal turite kitų pasiūlymų :)
Apie pavasarį ir robotukų gyvenimus
Posted by dolores on 22 Sau 2010
-Aš jau užuodžiu pavasarį, tu ne?
-Juk dar tik žiemos vidurys, kvailiuke…
Ir vėl mano optimizmas buvo sunaikintas. Švelniai. Tiek to, juk dar tik žiemos vidurys…Et. Sušalau mąstyti, bet atsirado jėgų daryti.
Šiandien gavau nerealių patarimų iš nerealaus žmogaus:
“jei abejoji, turiu omeny, jei dar kazko nori, tai tada dar palauk. nelek pas ji, paziurek kas bus. o jei jau ateis kada tas jausmas “viskas dzin, noriu but su juo”, tai bele kada isleksi”
Žinau, kad dėl meilės galima padaryti beprotiškų dalykų, todėl ko protas dar savo vietoje, reik mąstyti, kad po to neteiktų gailėtis.
Bet ne apie tai aš šiandien. Apie rutiniškus darbus norėjau pasipasakoti. Taip taip…apie tuos, kur reikia būti ofise nuo 8 iki 17h, kur pietų pertraukos laikas nustatytas, kur darbai normuojami, kur esi paverčiamas mažu robotuku didelėje mašinoje. Ten, kur nesvarbu, ką tu manai, yra taisyklės ir pagal jas turi kalbėti, jomis kvėpuoti ir dėl jų gyventi. Tikslai, ketvirčiai, metų planai, skaičiai, valandos ir minutės, ofisai ir departamentai, delegacijos ir komandiruotės, “tobulėjimas” ir griežtos uniformos, rimti veidai ir protingos akys. Reprezentatyvumas. “Mes dirbame JUMS”, sako išdresiruoti šunyčiai… Buvau ir aš tokia. Du metus. Migdžiau tikruosius norus, kaliau sau į galvą, jog tai perspektyvu ir naudinga man, bet atsiradus pirmai galimybei pabėgti - sprukau neatsisukdama. Ten, kur mažiau apribojimų, bet didelis chaosas, kur bent retsykiais galėjau būti savimi ir pasakoti žmonės ateities viziją. Visi šypsojosi ir tikėjo manimi. Grįžau jos vedina, bet vėl tie robotukų gyvenimai mane supa, visur šmėžuoja “rimti” ir “perpektyvūs” pasiūlymai ir aš blaškausi tarp savo norų, kitų lūkesčių bei artimų žmonių svajonių…
Kodėl vieniems taip paprasta eiti į darbą, paklusti įstatymams, laikytis taisyklių, o kiti eina atbulomis… Kodėl pasaulis toks sudėtingas ir jame jaučiuosi tokia bejėgė prieš JUOS?… Kodėl gyvenimus valdo materialumas ir tik vienetai tampa asketais?
Rodyk draugamsDarbas radijuje/televizijoje
Posted by dolores on 19 Sau 2010
Dirbti/nedirbti/dirbti/nedirbti/dirbti…? Gaila, ramunės dar nežydi, jos padėtų pasirinkti :)
Labai “įdomus” pokalbis šiandien buvo. Nuvykau, o vadovai pamiršo, kad šiandien kažkas yra užrašytas į interviu ir išvyko. Atsakingi žmonės, respect nuo pirmų dienų :) Nepaisant visko, mane radijo - televizijos stotis sužavėjo savo: neofisiškumu, meniškumu, įdomiu erdvių išplanavimu ir … darbuotojų nebuvimu :) Arba jie visi kažkur pasislėpę, bet per visą trijų aukštų pastatą sutikau tik du: administratorę ir įrašo operatorių…hmmm, aišku kodėl jie taip desperatiškai ieško naujo, universalaus darbuotojo. Neneigsiu, darbas, kurį aš dirbčiau vilioja netgi labai. Reporterė (televizijoje) - žurnalistė - radijo laidų vedėja (jeigu tiks mano dikcija) , tačiau yra keli minusai, todėl dar nesakysiu “TAIP”. Pirmadienį važiuoju apžiūrėti darbo virtuvę, bet iki to dar manęs laukia Inna (penktadienis, klubas Malibu, Seezam Lietuva draudimas ir dar šis tas įdomaus :) Turininga savaitė nusimato, juhuu.
Nors lietuviška muzika man nelabai, tačiau ši daina…tokia tokia… Nebloga daininkė ta Ledi Ais, bent jau balsą turi :)
Rodyk draugamsLikimas užrašytas delne
Posted by dolores on 17 Sau 2010
Dvi serijos ‘Nip Tuck’, vakarienei - ‘Requiem for a dream’ (filmas sukrėtė labiau nei tikėjausi), naktipiečiams ‘The Secret’, pokalbiai iki paryčių su JUO ir pusryčiai su pietaujančiais. Vėl :) “Katino dienos”, pasakytumėte, bet toks gyvenimas jau manęs nebedžiugina…
Vakar online būdu užsiėmiau chiromantine konsultacija :) Buvo įdomu palyginti mudviejų delno linijų panašumą. Turiu pasakyti - nustebau, nes viskas beveik identiška. Gal ir jums būtų įdomu pažiūrėti savo ateitį delne? Taigi trumpai papasakosiu apie meilę, vaikus ir jausmų tėkmę gyvenime :) Atraskite 15 (žr. paveikslėlį apačioje) skaičiuku pažymėtą liniją/as Jūsų delne (horizontalias). Jos rodo draugysčių arba vedybų skaičių gyvenime. Kuo gilesnės ir ryškesnės linijos, tuo rimtesni santykiai, galbūt net vedybos Jūsų laukia. Išsišakojimai arba vertikalios mažos linijytės, kertančios horizontaliąsias rodo vaikų skaičių su tuo žmogumi. Taipogi kiek vaikų turėsite galite matyti ir pagal riešo raukšles (1 linija paveikslėlyje - šiuo atveju matome tris atžalas).
Įdomi 16 linija (širdies). Ji prasideda ties delno kraštu (ten kur žiūrėjome 15′os linijos reikšmes). 25′ieji metai yra tarp mažojo ir bevardžio pirštų, taigi pagal amžių galite matyti savo jausmų vingrybes: jeigu linija eina tiesiai ir vienguba, vadinasi tuo amžiaus periodu jūs bendraujate su vienu partneriu, nesiblaškote; zigzagai, vingiai, išsišakojimai, susikirtimai reiškia pasimetimą jausmuose, santykių nepastovumą, dažną partnerių keitimą.
Šiandien net pažiūrėjau mamos liniją ir ką Jūs manote - viskas atitiko :) Taigi, norite tikėkite, norite ne, bet aš jau žinau kiek vedybų ir vaikų bus mano gyvenime:)))
Rodyk draugams
Stebuklai pildosi tiems, kurie jais tiki
Posted by dolores on 14 Sau 2010
Tik tak tik tak… eina dienos, savaitės, mėnesiai. Žmonės keičiasi ir keičia, kuria, stato ir griauna. Sugrįžti ten, kur buvai prieš pora metų ir išvysti tą patį, tik labiau subrendusį veidą kupinomis išminties akimis. Norisi paklausti, tačiau nedrįsti, norisi apkabinti, bet išeini…
O mūsų gyvenimuose atsiranda kiti, bet pas tuos pirmuosius vis grįžtame: kartais mintyse, dažnai sapnuose ir retai gyvenime. Bet visa tai traukia ir turbūt liks žymės širdyje visam gyvenimui, kad ir kaip gerai bei užimtai jis susidėliotų.
Kartais krūpteliu išvydusi panašų veidą ir mintyse vėl atgyja tos princesiškos svajonės apie pasakišką gyvenimą su tobulu žmogumi, kuris idealus turbūt tik todėl, kad gerai nepažintas. Idealių nebūna, kalė šiandien man į galvelę, bet aš įrodinėjau, kad radau… Tiesiog negaliu pakęsti, kai žmogus neparodo savo neigiamų savybių, šalia tokių aš jaučiuosi velniuku. Galiu apsimesti dieną, dvi, galiu būti gera savaitę, bet vėliau už visa tai atsiimu dešimteriopai. Nes man reikia ginčų, man reikia kovos, aš noriu jausti, kad esu. Emociniai šokai reikalingi bent profilaktiškai… Įpratino prie to mane viena mergaitė ir be to jau negaliu.
Pabendravusi su n’ mano brangiausių žmonių pagaliau pasidariau išvadas - t.y. gyvenimo planą artimiausiam mėnesiui (ilgesnio laiko susiplanuoti man niekaip nepavyksta). Bandomasis laikotarpis sau, jam ir kitiems. Būsiu atkakli, sieksiu, kovosiu ir pažiūrėsiu ką už visa tai man gyvenimas pasiūlys. Ir kur. Žinau tik viena - man gera čia, Vilniui jaučiu kažkokią mistišką trauką, o gal jame gyvenantiems žmonėms?
Stebuklai pildosi tiems, kurie jais tiki. Dar vis tikiu.
Rodyk draugamsUždarius vienas duris
Posted by dolores on 12 Sau 2010
Dar niekada nesijaučiau taip keistai.
Einu universiteto koridoriais ieškodama reikiamo kabineto ir supratau - juk tai paskutiniai mano žingsniai akademinėje erdvėje, jau niekada nebereikės nervintis sausio ir birželio mėnesiais (sesijos), nebebus galvos skausmo dėl nebaigtų rašto darbų, bemiegių naktų ir neišlaikytų egzaminų… Viskas praėjo. Važiuojant saulėtekiu atmintyje prabėjo keli bendrabutiniai studentiški metai, su kvailomis išdaigomis, linksmais žmonėmis, apsauginių grasinimais “susidoroti” dėl nuolatinio taisyklių laužymo… buvo linksma, bet tuomet atrodė tik norėjosi, kad viskas kuo greičiau baigtųsi, norėjosi suaugti, dirbti, gyventi “rimtą” gyvenimą… et. Niekada negerai kaip yra. Džiaugiuosi, kad turiu ką prisiminti iš tų nutrūktgalviškų laikų…
Nors šaltukas spaudžia, ėjau pėstute ir labai toli, mėgaudamasi vaizdais bei bandydama sugauti vėją galvoje. Minčių audra užpuolė… Nebežinau ko noriu, kur einu ir ką pasirinkti. Kelių daug, o gyvenimas vienas. Tyliai viduje tikiuosi netikėtumų, kurie anksčiau mane lydėdavo, nes dar taip nesinori pabėgti (t.y. pasirinkti lengviausią kelią). Sapnuose vis klaidžioju tarp Frankfurto ir Londono, o pabundu Vilniuje ir tuo beprotiškai džiaugiuosi, nes man čia gera.
Rodyk draugams2010 prasidėjo…
Posted by dolores on 06 Sau 2010
Taip, kaip niekada anksčiau - nuostabiai. Su nepaprastu žmogumi, nepaprastoje vietoje. Tobulai. Savaitė, kurioje buvo visko: daug karšto vyno šaltose Bavarijos miestų ir miestelių gatvėse bei šiltuose namuose, beprotiškų akimirkų su JUO, naujų įspūdžių, vaizdų, jausmų… Nuskrista 4000km, nuvažiuota 2000km, pasiektas maksimalus 250km/h greitis (Vokietija - vienintelė valstybė Europoje, kurioje autobahn’uose galima važiuoti tiek, kiek mašina pajėgi), pakilta į aukščiausią vietą (3000m), pamatytas geriausias cirkas, nerealiausias koncertas, kvailiausias 3D kinas (Avatar), atrastas naujas svajonių miestas, kuriame irgi galima gyventi (Frankfurt am Main), aplankyti treji namai, kupini jaukumo, šilumos ir sulaukta nemažai kvietimų sugrįžti :) Padaryta 500 nuotraukų, ~2h video medžiagos ir visa tai įrodo, jog jausmai, kurie prasidėjo taip netikėtai, auga greičiau nei greitai, o TAS žmogutis man tapo toks artimas, toks nepaprastai mielas ir savas, kad dabar sėdėdama savo šaltoje lovytėje negaliu liautis apie jį galvoti nė akimirkai…
Ar įmanoma išsaugoti santykius per atstumą? Į šį klausimą atsakysiu JUMS po pusmečio. Jeigu sugebėsime išbūti tiek laiko kartu be nuklydimų į šalis ir vis dar vienas kitam būsime reikalingi, vadinasi viskas yra įmanoma. Matyti mylimą žmogų kartą į mėnesį nėra lengva, bet manau aš šiam žaidimui pasiruošusi. “Mūsų niekas taip lengvai neišskirs, net ~2000km” :)
Pasimetusi gyvenime. Egzistenciniai klausimai neduoda ramybės. Kuomet širdyje įsivyrauja harmonija, smegenys pradeda žaisti laivų mūšį :) Pasiklydau savyje. Ko noriu, kur einu, kuo gyvenu. Iš tiesų iki šiol besiblaškiusi tarp dviejų valstybių, šiuo metu jau klaidžioju tarp trijų. Škotija, Londonas, Devon’as, Lietuva ar ten, iš kur ką tik grįžau?.. Vieta nesvarbi, svarbus gyvenimas ir žmonės aplink. Atstumai įveikiami lengvai. Noriu tinkamai pasirinkti. Turiu mėnesį laiko apmąstymams ir jau tada skrisiu. Vėl. Kažkur :) Kartais jaučiuosi lyg mano namai būtų visas pasaulis. Tas pažinimas, naujos vietos mane taip traukia ir vilioja, kad pradedu bijoti, ar kada nors sugebėsiu išbūti vienoje…
-
- Žemė temstant
-
- Frankfurtas naktį
-
- Mickle Jackson show
-
- Zugspitze (3000m)
-
- BMW muziejus (Munich)
-
- Rothenburg
-
- Flic Flac cirkas
-
- Miunchenas naktį
-
- Žemė auštant
Senų metų apžvalga/Naujųjų rezoliucija
Posted by dolores on 28 Gru 2009
Kalėdos atėjo ir praėjo. Tas pats nutiks ir su Naujaisiais. Tiek laukiam, tiek ruošiamės, o čia tik puch ir viskas :) Iš tiesų šiemet dėkojau savo artimiems žmonėms už tai, ką jie man davė - galimybę įgyvendinti savo svajones (aišku jų dar liko ir pagalbos jau neprireiks). Tai man didžiausia dovana, kokia tik galėjo būti - palaikymas, supratimas, tikėjimas sėkme. Padėjo. AČIŪ JUMS.
Lagaminai supakuoti, ryt leidžiuosi į kelionę - visiškai kitokią nei iki šiol - į lemtingą. Taip, būtent. Visos pramogos, planai dienų ir vakarų leidimui tik maskuoja tikrąjį kelionės tikslą - pažinti vienas kitą. Kaip vienas žmogus sakė, norint iš tiesų pažinti žmogų, reik jį pamatyti trijose situacijose: išgėrusį, patirianti stresą (šoke) ir dar vienoje (cha :) ). Išbandymų šou prasideda!
Beje, dėkui tiems, kas tikėjote ir mane palaikėte. Aš tą padariau. Visi mano depresiški įrašai, kad nesugebėsiu, pasiduodu ir t.t. padėjo - nepabūgau ir pasiekiau galinę stotelę. Diplomą gausiu sausio pabaigoje. Pagaliau pasipuošiu mantija ir ta miela profesoriška kepuraite. Laukiu gėlių ir dovanėlių :)
Jau susidariau Naujųjų rezoliuciją. Ir dar - nusivyliau savimi, pernykštę įgyvendinau tik … 40%. Taigi likusi dalis perkeliama šiems metams. Pripažinsiu, per daug optimistiškus tikslus buvau užsibrėžusi. Jų fiziškai buvo neįmanoma įgyvendinti. Taigi, ko norėjau 2009′aisiais:
- asmeninio gyvenimo(+),
- diplomo(+),
- tobulos anglų kalbos (+-),
- tapti gera vairuotoja (-),
- pamatyti (tam tikrą skaičių užsienio valstybių) (+-),
- pradėti savo verslą (-),
- paskraidyti oro balionu (-),
- išmokti reikšti jausmus (+).
Ką metai pakeitė mano gyvenime? Atsirado šioks toks asmeninis gyvenimas (t.y. rimtesni santykiai), pabaigiau savo mokslus (universitetinius), anglų kalboje patobulėjau 70% (prie likusių dar dirbu), pakeliavau, bet ne visur, kur norėjau (kitais metais tikiuosi labai daug kelionių) ir dar šiek tiek pasikeičiau vidumi.
Šiemet tikrai vairuosiu, o pavasarį skrisiu oro balionu. Beje, vienas žmogus yra prižadėjęs man tokią gimtadienio dovanėlę, taigi… :) Ko noriu 2010m?
- Išmokti diplomatijos ir oratorystės meno; patobulinti foto/video montažo įgūdžius.
- Laisvai kalbėti anglų ir vokiečių kalbomis.
- Pamatyti. Iš tiesų turiu tokią didelę ir tolimą svajonę, bijau, jog vėl nepavyks, tačiau degu noru pažinti Naująją Zelandiją, Fiji, Cook salyną ir Australiją... Su drauge sutarėme, kad kitą rudenį (ten tokiu laiku būna pavasaris) bandysime ten nuvykti. Jeigu nepavyks pasiekti tokio tolimo pasaulio, tuomet Europa. Didžioji jos dalis.
- Noriu padėti pildytis vieno žmogaus svajonei. Padėsiu, kiek galėsiu.
- Atrasti tinkamą darbo rinkos nišą, kurioje galėčiau pilnai save realizuoti. Dar vis painiojuosi tarp kelių dalykų.
- Rodyti dėmesį žmonėms, kurie man brangūs. Ne tik per didžiąsias šventes.
- Pavasarį arba vasarą nuvykti į Devon’ą ir Cornwall’į - ten, kur praleidau nuostabius gyvenimo metus: aplankyti tuos besišypsančius žmones, priminti apie save ir pabūti tose mielose vietose. Surfing’as? Gal. Vis dar noriu. Juk banglentė manęs ten laukia :)
- Latino dance. Turiu juos išmokti :)
Tai tik preliminarus sąrašiukas, ko labai norėčiau kitais metais. Tikiu, kad “reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti” ir viskas taps pasiekiama. Esu laiminga besibaigiant šiems metams, tikiuosi kiti atneš dar daugiau šypsenų, džiaugsmo ir sėkmės.
Linkiu ir JUMS kuo daugiau įspūdžių, nuostabių akimirkų su mielais žmonėmis, nuoširdaus juoko, bent milimetru priartėti prie svajonių, linkiu, kad net esant minusinei temperatūrai neužšaltų optimizmas, kad nesiliautumėte tikėję stebuklais. Gyvenkite šia diena, mylėkite esančius šalia, džiaukitės paprastais dalykais, nutinkančiais kasdien, šypsokitės ir Jums nusišypsos, skleiskite gerumą ir meilę ir viskas sugrįš dvigubai.
Nuostabios NAUJŲJŲ METŲ šventės! 
Pirmadieninis emocijų antplūdis
Posted by dolores on 21 Gru 2009
Per plauką nuo avarijos. Pastaruoju metu esu dėkinga savo angelui sargui…
Šaltis. Stingdantis šaltis. Nuėjimas iki artimiausios parduotuvės tampa kankinančiu dienos žygiu. Pageidaučiau antnosio ir antveidžio, plyyzz. Užpatentuokite kas nors šią idėją ir padarykite madinga.
Rytoj - didžioji diena (laikykite kumščius), turėsiu kovoti už savo laimę, be nagų.. .Et, nepatinka man, galime iškart pereiti prie kito kadro - linksmosios įvykių dalies (sausio pab.)? :)
Vienas mano darbelis įvertintas tobulai su pagyrimu. Hmmm, vis dar mąstau apie tolesnį mokslo laipsnį. Gal ir visai nieko būtų toks prierašas prof. hab. dr. D… :) Cha cha, turiu laiko svarstymams iki pavasario. Keturi metai kančių. Ar verta? Socialinių mokslų daktarės vardas taaaip vilioja…
Tėtis sako, kad man jau mokslų užteks. Laikas kurti šeimą. Oi, net keliai sulinko po tokių jo žodžių. Ką tu kalbi, tėtuk, juk aš pati dar vaikas, nesugebanti prisiimti atsakomybės net už katiną, o tu kalbi apie šeimą… Prieš ištardamas tokius žodžius galėjo geriau pagalvoti, o va taip imsiu ir susituoksiu su kuo nors, kas pasirodys tinkamas tuo metu :) Nors ne, jau pranešiau visiems, kad tekėsiu 26′erių. Aš juk dar nepadariau stulbinančios karjeros ir neparodžiau pasauliui, kas esu. Moksliniai pasiekimai nulio verti, kol jie neįrodomi praktiškai, pamenate?… O tas praktikos kelias toks painus ir ilgas…Et :)
Likti/išvykti/statyti/griauti/kovoti/pasiduoti/atleisti/keršyti/pykti/susitaikyti...Renkamės geresnį žodį, juk Kalėdos. Stebuklai pildosi tiems, kas jais tiki. Aš tikiu, o JŪS?
Šiandieninis miego trūkumas man sukėlė tokią džiugią nuotaiką. Turbūt dėl to, ką jau turiu, bet dar labiau dėl to, kas laukia…Tikrai taip, o laukia JUHUUU :)
Kadangi mano gyvenimo filosofija paremta paskutinės minutės teorija, kaip visus svarbius darbus, taip ir kalėdinį shopingą pasilikau… paskutinėms dienoms - t.y. ryt ir poryt. Bijau pagalvoti kas dedasi Akropolyje, Oze, Europoje ir Panoramoje, o šias vietas aplankyti būtina, kuomet turi tikslą - nupirkti ką nors mielo mieliems žmonėms. Norėjau gaminti, pristigau kūrybiškumo, ieškojau idėjų, tačiau radusi pabijojau kopijuoti, taigi būsiu banali ir dovanosiu banalias dovanas su nebanaliomis mintimis (papasakosiu vėliau, nenoriu atskleisti dovanų gavėjams viso siurprizo).
O ką dovanosite JŪS? Pasidalinkime mintimis.
Rodyk draugamsOptimizmui palaikyti reikalingas “+”
Posted by dolores on 19 Gru 2009
Gyvenu ateitimi. Vėl… Nepatinka man taip netgi labai, bet nieko negaliu padaryti. Visada smerkdavau sakančius “Gyvensiu kai: laimėsiu milijoną/persikraustysiu į Manheteną/nusipirksiu namą/susituoksiu/baigsiu mokslus” ir pan. O ką pati darau?… Juokais atsakau, kad šiandien man tiesiog per šalta gyventi, todėl renkuosi egzistavimą, bet problema manyje. Sunku pripažinti, tačiau imu gailėtis, kad išvažiuodama garsiai šaukiau ‘niekada negrįšiu’, o dabar vis dažniau apsvarstau tokią galimybę. Teks grįžti, ten jau esu pradėjusi kažką, nebus taip sunku kaip naujoje vietoje. Bet aš taip tikėjau, kad čia, būtent čia manęs laukia kažkas tokio WOW. Aišku, įvykdžiau pažadą sau ir kitiems - atlikau svarbų darbą, tačiau…
Šypsosi žmonės, kada aš rimtu veidu dėstau nenorinti tapti prisukamu mašinos sraigteliu - t.y. dirbti ofisinį rutinišką darbą, aiškinu, kad tai ne man, kad mano svajonės/planai visai nesusiję su laikrodžio rodyklių apsisukimais bei savaitės dienomis. Esu pasikėlusi, nežinanti ko nori, išpuikusi mergiotė, kuri nesitaiksto su darbdavių keliamomis sąlygomis, o pati jų nekelia, tiesiog - pabėga. Žinau, jog atiduodama save rutinai užmigdysiu tikruosius siekius letargo miegu ir tapsiu niekuo nesiskiriančia mase. Turbūt su vėjo malūnais kovoti neįmanoma…
Ko nenoriu - puikiai suprantu, tačiau tikruosius norus išdėstyti per daug sudėtinga. Eisiu, kovosiu, nugalėsiu, vis dar tikiu, tačiau abejoju ar čia. Deja. Šiais moderniais laikais, kai nuskristi į kitą Europos kampelį gali tokiu pat greičiu kaip nuvažiuoti į kitą LT miestą, atstumas neturėtų būti problema, bet dažnai yra. Kažkokia mistinė gija traukia grįžti, o išvykti vėl kaskart darosi sunkiau…
Graži ta Lietuva neneikime, tačiau ar būsime laimingi ir sotūs vien grožėdamiesi ja,.. Lengviausia pabėgti, visada taip sakiau, tačiau kartais pasilikti tampa per didele auka. Beprasme. Vardan kažko… Tas kažkas nedings, kad ir kur bebūtum, o jeigu yra pakankamai noro, artimus žmones sutikti galėsi dar dažniau ir įdomiau nei gyvendamas šalia. Išvažiuosiu vėl? Turbūt. Dažniausiai smerkia tie, kurie nežino, koks gali būti pilnavertis ir nuostabus gyvenimas kitur. O žmonių širdys juk plaka vienodai…
O tu net nepabandei!!! Jau dabar bijau tokių aplinkinių šūksnių. Taip, dėjau mažai pastangų, bet daug domėjausi ir neradau to, kas būtų vertas mano aukos. Išsiunčiau vieną CV bijodama, kad tik nepaskambintų (nes darbas nėra toks, apie kokį svajoju), o kitus skaitydama baisėjausi: šabloniški pasiūlymai, marionečių paieškos, abejotinos perspektyvos ir šaltas oras. Brrr.
TNS Gallup mirtis. Po šio įvykio aš jau tikrai nebetikiu, kad dar gali būti geriau. Apskritai nebetikiu ateitimi čia. Niekieno. Absoliuti destrukcija. Ir kartais taip liūdna dėl to, kad gimėme čia ir kelias į laimę toks sunkus. Norėtųsi, kad bent ateinančiai kartai būtų geriau, todėl kiekvienam nusprendusiam likti siūlyčiau rimtai pagalvoti. Jei ne dėl savęs, tai bent jau dėl savo vaikų…
Laukiu kelionės. Liko savaitė su truputuku. Žinau, kad nenorėsiu grįžti, nes atostogų programa ir mane lydintis žmogus ten bus laaaabai įdomūs :) O gal net daugiau…
Minčių kratinys… Reikėjo jas išlieti. Gal dar persigalvosiu (o taip kartais nutinka) ir šiaip - rytas protingesnis už vakarą. Ačiū už dėmesį. Optimizmas užšąla esant minus 23′ims…
Rodyk draugamsSaldus lapkritis. Tobulas filmas
Posted by dolores on 17 Gru 2009
Negaliu nekomentuoti. Filmas, kurį mačiau šiąnakt - Sweet November … Jis atspindi dvi žmogiškąsias puses, kurias dažnai sutinkame: bohemos - klaidžiojančios, meniškos sielos, dažnai gyvenime jie eina keliu, kuriuo veda akys bei širdis. Antra grupė - karjeristai, tie, kuriems laikas - pinigai, kur laimė tolygi sėkmingai sudarytiems sandėriams ir jų niekada negana. Būti verslininku nėra blogai, tačiau kai tai tampa tavo kasdienybe ir viskas turi savo planą, įskaitant ir laisvalaikį, sekundžių tikslumu, lyg maratone…
Atskleidžiamos dvi esybės. Viena iš jų nugali. Priversti žmogų suprasti, jog tai, kuo kvėpuoji, nėra tau tinkamiausias oras - nelengva, tačiau tą padaręs rizikuoji tapti herojumi. Gyvenimo ir širdies. Susipynusi meilės ir gyvenimo kasdienybės drama atskleidžia pamatines vertybes, o naujo gyvenimo kūrimas jausmų pagrindu priverčia patikėti, jog viskas įmanoma. Deja, laikina…
Labai labai, tikrai labai geras filmas. Vienas blogeris uždavė klausimą “Ką reiškia žodžiai filmas privertė susimąstyti”, galiu atsakyti - tuomet, kai herojų gyvenimą gali pritaikyti savame, o iš jų daromų klaidų pasimokyti, kuomet filmas parodo, kas yra tikra ir ką turime branginti. Tai tarsi gera knyga, kurią cituoji dar ilgai ilgai ir kartais mylimo herojaus gyvenimas pradeda kartotis realybėje.
Gaila, tokių kūrinių nedaug. Ieškau intensyviai, esu filmų fanatikė. 1,5-2h per dieną visada pasilieku jiems. Ieškau kažko, kas užkabintų, sukrėstų, kur vaidyba - tarsi gyvenimas. Nesibaigianti paieška. Vieną scenarijų tokiam filmui jau turiu, gal reik pačiai imtis to, kuo seniai žaviuosi :)
Blogo valdymo juostoje esu surašiusi tokių filmų sąrašiuką. Vieni geresni, kiti - ne tokie, tačiau visi jie paliko kažką manyje…
Sweet November
Laimės donorė ©
Posted by dolores on 15 Gru 2009
Rytas: cinamoninė kava bei pusryčiai su grįžtančiais pietauti, šilta, tropikais kvepianti burbuliuojanti vonia, medaus kaukė plaukams, braškių - veidui… Keli kosmetiniai štrichai ir mano diena prasideda iš vakaro: kuomet namuose tvyro vakarinis šurmulys ir gatvėse užsidega lemputės einu ten, kur noriu eiti, aplankau tuos, kurie aplanko mane, bėgu gatvėmis, kurios rodos dar neseniai buvo nuspalvintos spalvotomis kreidelėmis, skaitau ne tik Cosmopolitan’ą (jį, deja, perskaityti netrunka nė valandą), bet naujai atrastą National Geography bei Travel around the world (nes kada nors…), žiūriu Nostradamus.2012 bei fantastinius trilerius, nes geriausias romantines dramas jau peržiūrėjau. O gal todėl, kad šių dramų veikėja tapau pati…
Laikas, kurį galiu skirti sau ir jiems. Noriu pasiimti viską iš šio gyvenimo momento, nes nežinau, kada vėl taip galėsiu tiek daug jo skirti tik mėgstamoms veikloms . Ar tau nenusibosta neveikti nieko? Ne, nieko nedarydama darau daugiau nei kada nors anksčiau. Produktyviau ir su didesne meile.
Tai yra geriausias poilsis. Nereikia niekuo rūpintis, nes turiu, kas tą mielu noru padaro už mane. Tai laikina, tačiau įsimintina. Pabaigiau savo vieną gyvenimo etapą, kaupiuosi kitam. O minčių tiek daug, gal todėl, kad jos neapkrautos priverstinėmis užduotimis?… Žinau, kad greit jau versiu naujas duris - į kitokį - naują gyvenimą. Galbūt ne čia, kur esu dabar, bet tikrai ten, kur šviečia saulė ir žmonės šypsosi kasdien, ne tik per šventes. Aš tik noriu, kad mano mylimiausi žmonės liautųsi egzistavę ir pradėtų gyventi. Dėl savęs… Esu beprotiškai dėkinga jiems už meilę, rūpestį ir viską, ką suteikė man. Atėjo mano eilė pildyti jų nerealizuotus troškimus, kad kiekviena diena, kiekviena valandos minutė būtų įsimintina, kad nereikėtų daryti to, ko iš tavęs reikalauja, kad darbas taptų mėgstamiausia veikla, su kuria kiekvieną dieną atrandi kažką naujo, kuri džiugina tave patį bei aplinkinius.
Noriu tapti laimės donore. Kalėdos - stebuklų metas…Noriu tapti laimės donore©. Kalėdos - stebuklų metas…
Rodyk draugamsTobulas ramiai saldus šeštadienio vakaras
Posted by dolores on 12 Gru 2009
Karštas vynas - mmm, dievinu jį, tai, kaip ir mandarinai, labiausiai kvepia kalėdomis & All i want for christmas is… & Love Actually - filmas, spinduliuojantis Kalėdų dvasią =
Tobulas šeštadienio vakaras. Aišku, iki tobulumo šį šaltą gruodžio vakarą dar trūksta vieno ingridiento, bet tiek to, dar per šią žiemą ir Kalėdas išgyvensiu be jo.
Rodyk draugams
Ko ieškau internetinėje erdvėje bei gyvenime
Posted by dolores on 06 Gru 2009
Verčiu vieną dienoraštį po kito. Diena iš dienos. Tai tapo savotiška manija. Pripažinsiu, blogas.lt nukonkuravo visas kitas svetaines. Nes čia randu tikrus gyvenimus. Kartais.
Noras skaityti, ieškoti manąsias atitinkančių minčių, pasaulių panašumo, arba atvirkščiai - visai ko kitko, kažko tikro, išgryninto, nesumeluoto, neįvilkto į gražų foną, be apgaulės, be melo… Minčių grynumo norisi. Originalumo. Pasaulių spalvingumo. Randu. Žmonės stebina savo originalumu, deja - retai, nes vis dar vadovaujamės copy-paste principu, kartais pakeisdami veikėjus ir vietas, retsykiais spalvas. Įdomu gyventi pagal kažkieno sukurtą scenarijų, ar ne? Šiek tiek vaikiška ir kvaila, bet, neneikim - populiaru…
Ieškau ir žmonių šalia savęs savitų bei originalių. Asmenybių. Tų, kurie prieštarauja, ginčijasi, įrodinėja, kurie plaukia prieš srovę ir siektia tikslų. Savų. Kartais sėkmingai, kartais nelabai, bet neepalūžta. Kai nori jie verkia, o kartais juokiasi iki ašarų. Tai tikros emocijos. Tikras gyvenimas. Tokį noriu matyti ir tokiame dalyvauti. Filmų prisižiūrėjau užtektinai. Kam dar ta vaidyba?…
Skambutis. Kitame laido gale girdžiu “pasiilgau”. Taip norėtųsi paklausti “Ar iš tiesų, juk neskambinai/nerašei gerą mėnesį”… Nea, tiesiog atsakau “Aš taipogi…
Nes taip reikia. Nes tokios gyvenimo taisyklės. Nes tokius mes labiau mylime.
Šypsena, nors ir suvaidinta, šimteriopai geriau už nuolat susiraukusius lietuviškus veidelius… Bet nusiimkim kaukes bent tarp savų. Jeigu jau dalinamės su jais savo gyvenimais, tai kam dar tie blizgučiai???
O tobuliausi aktoriai tegul eina į kiną. Sėkmė ten jų laukia.
Aš tai padariau, juhuu!!!!
Posted by dolores on 02 Gru 2009
Negaliu apsakyti koks jausmas apėmė, kai pagaliau dienos šviesą išvydo mano tiek nervų ir bemiegių naktų atėmęs kūrinukas :) Tas, dėl kurio milijoną kartų sakiau “Ne, neįveiksiu”, “Pasiduodu”, tačiau iš kažkur atrasdavau vidinės motyvacijos ir kai kurie žmogučiai sugebėdavo labai tinkamai patarti/palaikyti ir nors labai sunkiai, be žygiavau pirmyn… Du mėnesiai, per kuriuos aišku dar dariau kelis rimtus pašalinius darbus, tačiau turiu pasidžiaugti, šįkart nemečiau kelio dėl kelių dėmesio vertų takelių. Ir kągi. 110psl. mokslinis darbas jau ant mano stalo, juhuu!!! Ryt jis atsidurs ten, kur ir turi būti, pagaliau. Ir man jau visiškai nesvarbus galutinis įvertinimas, teisėja esu pati sau ir didžiuojuosi savo valia ne tik pradėti, bet ir pabaigti (dauguma mano pažįstamų žino, jog mano hobis yra pradėti: mėgstu apsiimti kelis darbus, degu noru veikti pačioje pradžioje, o po to jėgos dingsta). Ši pabaiga man reiškia labai labai daug gyvenime. Ji reiškia vieno svarbaus etapo - mokslų - pabaigą. Nesakau, kad nebesimokysiu, mėgstu tobulėti, bet tai nebebus tokie ilgalaikiai ir tiek daug nervinių ląstelių žudantys mokslai. Jie bus dėl savęs - pildysiu trūkstamas spragas. Užverčiu šitą knygos puslapį. Nuo ryt prasideda naujas, laukiu nesulaukiu :)
Sunkiai, bet įveikta užduotis
Rodyk draugams
Nagai nagučiai. Stebinkime jais
Posted by dolores on 02 Gru 2009
Pasibaigus rimtiems darbams vėl pasineriu į tuštybes, tiksliaususimąsčiau: kad blondiniški plaukai nebetinka prie mano šviesios veido odos, garderobo atnaujinimo būtinybė jau seniai ramybės neduoda, o nagučiai atrodo per daug banaliai nulakuoti visą laiką raudona spalva…šiandien šio dalyko ir ėmiausi :)
Raudona, raudonesnė, vyšninė, raudona su rožiniu atspalviu, rožinė su raudonu atspalviu, rausva, ryškiai radona, vyno spalvos raudona ir t.t. Visos šios spalvos jau taaaip nusibodo, kad jau anksčiau darydama pertrauką tarp raudonos spalvos nagų ėmiausi matinės mėlynos (arba žydros), juodos (kurią pastaruoju metu dievinu). Bet žinot ką, viena spalva nulakuoti nagai tapo nebeįdomūs. Taigi, imamės nagų dailės. Anksčiau tą labai propaguodavau, tačiau apleidau šią meno sritį. Ir šiaip, ant natūralių nagučių nagų lakas ilgai nesilaiko (kad ir kokios geros kokybės jis būtų), todėl gaila laiko, sugaišto ties šiuo meno kūriniu… Bet įprastiniai dailinimo variantai jo daug neatima, todėl, jau šiandien puikuojuosi juodais nagučiais su sidabrinėmis viršūnėlėmis, kitą dieną pasidarysiu ką įmantresnio, o šventėms juos pasipuošiu labai labai :) Sveiki atvykę į tuštybių mugę, pasakytų ‘kai kas‘, bet et, juk įdomus kartais ir tas mugių gyvenimas :) Įdedu visai neblogų nagų dailės pavyzdukų, kai kuriuos galima pasidaryti pačioms. Taigi, stebinkime kitus savo mažais meno kūrinukais ant rankų ir kojyčių, juk tai kainuoja taip mažai, o įspūdis neabejotinas :)
Rodyk draugams
O ateiviai visdėlto yra… :)
Posted by dolores on 29 Lap 2009
Šiandien įsigijau naują šukuoseną :) Patiko visai. Ir dar, gavau darbo ateinančioms dviems dvienoms tiek, kad atrodo savaitės neužtektų jam pabaigti…
28d. šiandien. Apie tokią datą, tik kito mėnesio, pastaruoju metu daugiausiai kalbu ir svajoju… Nebedaug. Mėnuo liko. Išgyvensiu. Gal.
Šiandien išgirdau labai padrąsinančius žodžius iš nelabai artimo žmogaus. Įkvėpė. Jam pasirodžiau labai entuziastinga ir dar labiau perspektyvi:) Bus matyt.
Akytės mano kaip triušiuko. Dėl nuovargio, miego trūkumo ir nuolatinio žiūrėjimo į ekraną… Svajoju apie savaitę be PC.
Kartais atrodo, jog mane suprasti yra tikras rebusas. Ar aš labai neaiškiai kalbu, ar netinkami pašnekovai pasitaiko?… Iš šiaip kartais jaučiuosi kaip iš kitos galaktikos :) Ypač kai kalba pakrypsta apie ateitį, kurioje dauguma mato …, kurios dauguma nemato. Aš ją tiesiog užuodžiu ir taip skaniai kvepiančią, mhh…O kaip tu?
Beje, žinojot, ateiviai iš tikrųjų egzistuoja. O kažkada iš manęs buvo garsiai juokiamasi, et :) Šaltinis ne pats objektyviausias, bet pasiskaitykite apie tai alfa.lt: Ateiviai jau gyvena žemėje
Na ką, dar viena bemiegė naktis prieš akis. Susikaupiam ir parodom, ką mokam. Tai man primena realybės šou “AŠ GALIU”, iš tikrųjų tuo nelabai tikėjau, bet turbūt šią kovą laimėsiu. Užuodžiu pergalės skonį, juhuu :)
My new hairstyle
Labai labai graži daina… I need you now
Rodyk draugams
Šopingas - geriausias restartas smegenims :)
Posted by dolores on 27 Lap 2009
Kai iki galinės stotelės lieka dvi paros, nori nenori imi susimąstyti, o kas tada? Uždarius vieną svarbų gyvenimo etapą, būsiu priversta imtis kitos, ne mažiau svarbios veiklos. Gerai, kad ji lyg ir beldžiasi į mano duris, bet dar labai labai tyliai ir atsargiai… Turiu pripažinti, gyvenimas be streso ir neturėjimas ką veikti yra ne man. Ašuoniolika metų užsiimant ta pačia veikla ji tiesiog tampa tavo gyvenimo dalimi ir nors ne visada sąžiningai, laiku ir stopiai dirbdama savo tikslus vistiek pasiekiau (beveik) :) O kas dabar? Papuoliau į keblynę* tiesa pasakius…
Šiandien, turbūt dėl miego trūkumo arba didelio blogų apie shopingus skaičių, suvokiau, jog man irgi viso to taip reikia. Kaip banalu norėti šopintis, ar ne :) Kartais protinė veikla per daug išvargina ir jai reikalingas restartas, kuris man geriausiai suveikia dviem būdais: apsipirkinėjimu arba kokteiliukais :) Antrasis variantas kol kas neprieinamas, bet pažadu jį panaudoti pasibaigus mano vadinamąjam celibatui :) Taigi, šiandien ilgai galvojau ir sumąsčiau, jog beveik visi mano kvepalų buteliukai ištuštėjo, o kaip tik skelbiamos kalėdinės akcijos jiems. Ir šiaip, laikas rašyti reikalavimų sąrašą tam senukui iš Laplandijos. Pirmoji pageidavimų juosta:
Kvapų oazė, mmm...
Ir dar, Eros Ramazzoti atvažiuoja į Lietuvą, girdėjote? Reik kažką mąstyti. Kalėdų seneli, ar mane girdi? :)
Juokauju…nieko man nereik, nes viską jau turiu (?). Taip, didžiausias dovanas šiais metais jau gavau. Vieną atsiimsiu gruodžio pradžioje, kitą - pabaigoje. Nė viena jų nenuperkama, bet abi beprotiškai vertingos. Ačiū man ir kažkam :)
Gero Jums savaitgalio ir stiprybės man paskutinėmis nelaisvės dienomis, juhuu… :)
*Keblynė - kebli padėtis.
Rodyk draugamsŠiaulių miestas persikėlė į LT rytus :)
Posted by dolores on 25 Lap 2009
Va Jums ir google visažinis :) Prajuokino mane iš pat ryto, prasidėjusio tiesa sakant nekaip… Pramiegojau vizitą į kirpyklą dėl to, kad mano telefonas paskendo baloje, netyčia atsiradusioje ant palangės (turbūt mamos per didelė meilė gėlėms kalta). Taigi: į kirpyklą nenuėjau, telefonas sugedo (o man dar pabudusiai kilo mintis iš kart jį įjungti krauti, nepaisant to, jog jis šlaput šlaputėlis). Ett, bus tų telefonų ir kirpykla nepabėgs, bet va kad šiauliai persikraustė į Lietuvos rytus, naujiena. Žiūrėkite ką google analycs parodė (jame karts nuo karto patikrinu blogo lankomumą):
Šiauliai epidemijos metu persikraustė į Rytus
Ačiū Tau už tai, kad šypsena mano veide neišnyksta net miegant
Posted by dolores on 24 Lap 2009
Rodyk draugamsDėl karjeros galiu padaryti viską…
Posted by dolores on 22 Lap 2009
“Dėl karjeros aš galiu padaryti viską”. Pasakiau ir pati išsigandau šių žodžių. Nuskambėjo per žiauriai. Tikiuosi nebūsiu suprasta klaidingai. Viską, tai reiškia kuriam laikui apriboti savo asmeninį gyvenimą, pramogas, galiu keisti miestus, valstybes, namus, galiu aukoti dienas ir naktis (kaip tą dabar kartais tenka daryti dėl mokslų), galiu “švęsti” šventes darbe (kaip teko daryti pernai…Kalėdas), galiu… Galiu tikrai daug, kadangi tai padėtų pastatyti labai rimtus gyvenimo pagrindus, ko šiuo meu man reikia. Antras motyvas - pagaliau noriu įrodyti sau ir kitiems, jog nepaisant visų mano paslydimų, besiblaškymų, nesubrendimo, vaikiško naivaus skraidžiojimo padebesiais, nepaisant mano kitiems pasirodančių nerealių svajonių, AŠ GALIU. Ir tą galiu padaryti pati. Noriu apčiuopiamų rezultatų. Popierėlių prikolekcionavau užtektinai :)
Šiuo metu man visa tai tereik įrodyti vienam žmogui, kuris pasiruošęs padėti įgyvendinti mano svajones.
Taip, aš vis dar turiu beprotiškai didelių siekių. Ir pažadu - nė vieno dalyko, apie kurį kažkada svajojau, nepamiršau. Gal tik vienos svajonės išsikristalizavo į kitas, bet ne mažiau svarbesnes, tik brandesnes. Šiandien mano tikslų dešimtuke pirmosios 8 vietos skrirtos nematerialiems dalykams (taip taip, skamba neįtikėtinai, bet tai tiesa), nes vis dar tikiu, jog įsivyravus harmonijai galvoje bei širdyje, visa kita ateina savaime. Po truputėlį chaosas virsta tvarka, o paklydimai priveda prie naujų atradimų.
Kalėdos - stebuklų metas ;)
Rodyk draugamsŽmonės, priverčiantys sustoti ir susimąstyti
Posted by dolores on 20 Lap 2009
Nuostabios dvi dienos prabėgo su artimais žmogučiais. Išklausyta gyvenimo sėkmės istorija kaip visada mane paskatina veikti, o puikus pavyzdys, kaip laimė ateina mylint priverčia susimąstyti… Jau ne vieną kart girdėjau, šįkart ištarsiu pati: norint atrasti tikrąją laimę, tereik labai paprasto dalyko - gyvenimiškos harmonijos. Nors vienoje srityje viešpataujant chaosui sėkmė neįmanoma.
Tariu pagiriamąjį žodį druskininkų vandens parko kūrėjams. Sugebėjo suderinti viską, ko reikia norint gerai atsipalaiduoti :) Dar dabar jaučiuosi vaikštanti oru…atrodo išsivalė ne tik kūnas, bet ir siela :)
“Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti”. Skaitau, kaip sėkmingai klostosi Ivetos projektas “Aš su tavimi” ir negaliu nesidžiaugti. Šis jaunas žmogutis spinduliuoja tokia šiluma ir entuziazmu, kad nori nenori imi patikėti viskuo, ką ji daro (todėl ir tiek bendraminčių bei rėmėjų atsirado). Argi ne žavu?
Naujai atsiradęs giminaitis sugeba mane kaskart nustebinti tuo, ką jis veikia. Negaliu apseiti be citatų:
“buna kad darome tai is idejos. megstu lauzyti visus standartus, nesuruosiu sedeti vietoje, juk reikia gyventi ir tuo megautis”
“ne, tiesiog darau tai, kas patinka ir viena ideja gimdo kita ideja, o man tai patinka”
“neteisink saves laiko stoka. visada reikia apsiimti daugiau nei gali speti. cia yra variklis, kuris vercia zmogu suktis. daug ka isbandziau, daug kas zlugo, bet pradejau is naujo”
Ir turiu pasakyti, pradėjai labai sėkmingai. Kuriamas kino filmas (net neabejoju) sulauks nacionalinio, o gal ateityje ir tarptautinio pripažinimo, o tie mini vaizdo klipukai (jam leidus pabandysiu vieną jų patalpinti savo bloge) taip nuostabiai nuteikia…tiesiog turi žmogus nuostabią dovaną - idėjų dėžutę, kurią tinkamu laiku atidarė…
Tai dar viena mane įkvepianti istorija. Pastaruoju metu jau piršų neužtenka visoms joms suskaičiuoti. Kaip vienas geras žmogutis paminėjo, tai yra ženklai… ženklai, kuriais privalu sekti :) Norėtųsi bent jau rodyklės su kryptimi. Tikiuosi vieną dieną ją rasti…
Dar viena savaitė liko man ir ištrūksiu iš narvelio. Visam. Po tiek metų nelaisvės… :)
Rodyk draugamsKai gyvenimo vairą perima likimas
Posted by dolores on 16 Lap 2009
Kai tavo gyvenime vyksta dalykai, apie kuriuos tik svajojai arba matei kino filmuose, nori nenori imi tikėti ‘aukso puodu’…
Iš namų nekėliau kojos kone visą savaitę, bet per ją mano gyvenime tiek visko naujo atsirado. Neįtikėtina. Šiuo metu kažkaip mane susiranda, nors aš jau buvau pasirengusi rimtoms paieškoms :) CV kurį laiką neprireiks. O aš taip stengiausi jį padaryti tobulu :) Et…
Kągi. Gavau svajonę ant padėkliuko. Tiksliau dvi viename :) Liko sutvarkyti formalumus ir parodyti, kas esu ir ką galiu. Mokslai beveik baigti, pradedu gyventi, pagaliau…
Bilietas naujiesiems į Frankfurtą jau guli ant mano stalo. Juhuuu :) Tikiuosi nekils minčių man ten likti. Nea, tik ne dabar, kai Lietuvoje laukia tokie rimti darbai.
Pastarosiomis dienomis jaučiu, kad mano gyvenimo vairą perėmė likimas. Turiu pasakyti, jam sekasi gan neblogai, gal netgi geriau nei man pačiai :) Good luck vairuojant :)
Savaitė prasidėjo nuostabiai! Sėkmingų ir Jums darbų ;)
Rodyk draugamsPenktadienis 13, buuu :) Na ir dienelė!!!
Posted by dolores on 13 Lap 2009
Tikit prietarais? Aš kartais, tuomet kai man palanku, t.y. gerais prietarais :)
Ši diena kaip ir visos kitos - turėtų būti eilinė. Nevaikštau su šalmu, neatsisakau vykdyti užduočių vien tam, kad trylikta ir penktadienis:))) Atvirkščiai. Negaliu liautis šypsojusis, nes šiandien kaip niekada mane linksmina, turbūt smegenys susisuko žmonėms :)
Visų pirma, ryte, nudžiugino pasiūlymas - bendradarbiauti atidarant naują mados ir papuošalų verslą Lietuvoje. Kaip perkūnas iš giedro dangaus. Be jokių planų, aptarimų ir visa kito. Tiesiog klausimas “Ar prisijungsi” :)
Toliau - atsirado mano bendrapavardis (turbūt tolimas nepažįstamas giminaitis), kuris panoro sužinoti, kodėl mūsų pavardės vienodos. Sužinojau, jog esu “mėlyno kraujo”, cha cha :))) T.y. - bajorų kilmės palikuonė. Darosi įdomu…
Toliau - labai logiška pokalbio seka su nepažįstamuoju facebook’e :)
JIS: “Sveika,pamaciau tavo draugus,visai nieko.Kas naujo?”
AŠ: “Hmm ir kas taip jau “nieko” tarp mano draugu? :) Kuri drauge tave sudomino? :)”
JIS: “Gerai atrodai…”
AŠ: “Dekui :) “
JIS: “o koks tavo charakteris geras…”
Taigi. Laukiu nesulaukiu dienos finalo :) Kas dar šokiruos mane?
Rodyk draugamsDarbo paieškos ypatumai (p.s. jau ieškau darbo)
Posted by dolores on 11 Lap 2009
Na kągi. Iš trijų dalykų, kurių taip intensyviai ieškojau, liko du labai labai rimti. Vienas netyčia atsirado :) Antrą surasiu labai lengvai, kai tik turėsiu trečią.
Taigi. DARBAS. Jam keliu labai didelius reikalavimus. Nebenoriu dirbti tik tam, kad dirbčiau. Svajonė - realizuoti save, t.y. panaudoti visas teorines ir praktines gyvenimo žinias bei judėti aukštesnių tikslų link. Turiu prioriterines sritis, į kurias pretenduosiu nedelsiant. Tai - mano dabartinė svajonė: dirbti su žmonėmis ir dėl jų. Atskleisiu - aptarnavimo sferoje matau save, ji mane kažkuo žavi. Gal dėl kelių metų, praleistų dirbant panašų darbą? O gal tai ir yra mano pašaukimas? :)
Ne vieną kart, dar būdama UK iš žmonių išgirsdavau žodžius “Tu savo pasirodymu praskaidrini dieną”, “Dėl tavęs mūsų atostogos tapo šimtą kart nuostabesnės” ir paskatinančius žodžius ”Tik neužsidaryk tarp keturių sienų, tavęs reikia žmonėms, tu sugebi sukurti gerą atmosferą vien savo buvimu”. Taigi. Jokiu būdu nebeužsidarysiu :) Jeigu žmonėms manęs taip reikia, prašau, būsiu su jais, tik leiskite :)
Laukiu nesulaukiu pirmųjų skambučių dėl interviu. Dievinu pokalbius dėl darbo. Tai lyg savotiška atrakcija :) Sužavėti, atskleisti visus savo pliusus, nukonkuruoti ir galiausiai laimėti. Mhhhh…
Ar kada nors mylėjai taip, kad…
Posted by dolores on 11 Lap 2009
Ar kada nors mylėjai taip, kad galėtum pasiekti mėnesieną ranka, ar kada jauteisi lyg vaikščiotum oru??? Ar kada nors meldeisi kažko, bet į tai nebuvo atsakyta?
Laikas, kurį praleidi laukdamas kažko siųstas iš dangaus. Nepraleisk jo. Tai būna tik kartą gyvenime. Jeigu suprasti tai per vėlai, gyvensi prisiminimais. Yra pasaulyje vieta, kurios nebegalėsi palikti, galiausiai būsi priverstas sustoti, nes gyvenimas įgaus prasmę. Ir tai bus TAS kelias. Kelias, siųstas dangaus…
Ar kada nors taip stipriai mylėjai, kad vardan kito galėtum atsisakyti net savęs? Ar kada nors kitas žmogus tau buvo svarbesnis nei tu pats? Ar kada nors…
Mylėti nelengva. Meilės sulaukti dar sunkiau. Pasirinkti teisingai - dalis gyvenimo sėkmės, o čia jau gali padėti tik pats sau. Niekada neklausk, atsakymą turi rasti savyje. Tik savyje. Ir tai jau nebus taip paprasta kaip kadaise su tom dviem kapeikom…
Rodyk draugamsSveikas, JAUSME :)
Posted by dolores on 09 Lap 2009
Ir kartais, taip netikėtai, žmogus, kuris buvo kaip brolis, pasirodo gali būti šis tas daugiau… Taip ‘click’ ir viskas :) Kaip tame filme… Baisu džiaugtis, nes viskas per daug nerealu atrodo, tačiau dar labiau bijau planuoti, nes gali tekti graužtis nagučius po to. Taigi gyvenu šiandiena ir saugau save. Viskas labai greit ir netikėtai susiklostė, kad patikėčiau. Ir kas bus toliau?
Iš tiesų viskas labai labai komplikuota dėl beveik 2000km, skiriančių mus. Manau, atstumas, ypač draugystės pradžioje, kuomet dar nėra didelio pasitikėjimo vienas kitu ir kyla daug abejonių, gali sutrukdyti. Taigi, teks kažką galvoti, nors, tiesa sakant aš jau nuo pirmo susitikimo pradėjau mąstyti, ką reiks daryti?… Esmė ta, jog aš jau nebenoriu vėl išvykti. Juk kątik grįžau. Tikrai ne tam, kad persėsčiau į lėktuvą, skraidinantį priešinga kryptimi…Ne ne ne ne, prašau, tik ne tai…
Bet iš tiesų labai miela sulaukti SMS’o vidury nakties ir dar keliasdešimties per dieną. Gražu girdėti, jog tik išsiskyrus po penkių minučių jau pasiilgstama… Ech kaip lepina ausytes tokie žodžiai :) Daug labiau nei pabodę komplimentai.
Ką darysiu? Žinau, jog dėl meilės, labiau nei dėl ko kitko gyvenime galiu padaryti labai rizikingų sprendimų. Taigi - ateitis nenuspėjama ir čia jau racionalus mąstymas (kurio pas mane, kaip žinia, ir taip labai mažytė dalis) užmigdomas žiemos miegu :)
Sveikas, jausme, pagaliau nuo širdies nuvaliau dulkes :)
Rodyk draugamsPoros savaičių apžvalga. Gyvenimiškos išvados
Posted by dolores on 07 Lap 2009
Pastarųjų dviejų savaičių svarbiausi įvykiai man:
- Kitomis akimis pamatytas senas “draugas” bei jo dėka vėl atsiradusi sumaištis mano gyvenime…
- Sveikstantis ir gyvenimo džiaugsmą po truputuką atrandantis mylimas žmogutis (nors per visą tą laiką buvo ir ašarų, ir gailesčio, ir pykčio ant savęs bei kitų).
- Žmonės žmonės žmonės. Jų tiek daug ir tokių įvairių. Jie mane pastaruoju metu labiausiai džiugina.
- Žengtas žingsnis svajonės link :) Mažas mažytis, bet vis šis tas.
- Naujųjų metų pasiūlymas, vertas laaabai didelio dėmesio.
- Vis dar atidėliojami svarbūs darbai dėl dar svarbesnių. Jie bus padaryti per artimiausias dvi savaites. Pažadu :)
- Supratimas, jog mano simpatijos, kurios tuomet atrodė amžinos, baigėsi. Visiškai. Laiminga, nes pagaliau galiu įsileisti naujus žmones į savo gyvenimą.
Ir galiausiai - jaučiuosi nuostabiai, nes jaučiu, kad vėl gyvenu. Šis laikas padėjo man suprasti, ko iš tiesų man reikia. Ėjau ne tuo keliu, elgiausi lengvabūdiškai ir dabar esu tikra, kad viskas, kuo ir dėl ko gyvenau praėjusiais metais, buvo bandymas save apgauti ir nusipirkti laimę. Deja, ji, kaip ir meilė - nenuperkama :) Laiku supratau ir grįžau į ankstesnes savo gyvenimo vėžias.
Rodyk draugamsKaip google gali prajuokinti :)
Posted by dolores on 30 Spa 2009
Atsidūriau keblioje situacijoje. Labai labai. Ir antrą kartą toje pačioje :) Bėgčiau pas būrėją, bet naktis, todėl, kad mažiau reiktų sukti galvytę galvojant sprendimus, sumąsčiau ‘google’ paklausti atsakymo. Nebeprireikė. Nesiliauju juoktis… taigi pradėjau rašyti “ką daryti (toliau turėjo būti mano situacijos dilema)…” ir paieškos eilutėje iššoko pasirinkimo variantai - dažniausiai vedami į google paieškos sistemą žodžių derinukai:
Taigi, kaip matome, geriausias psichologas - Google (”ką daryti kai liūdna” - atsakymas, atsidaryk google) :))), geriausias daktaras taipogi google (pažiūrėkite į danties skausmo paieškos skaičius). Turbūt nepasitarę su goog’u net pas dantistą neberasime kelio :) Labiausiai patiko ‘ką daryti kilus gaisrui’. Aišku, ne pulti gesinti, bet visų pirma pasiklausti visažinio tinklaraščio patarimų :)))
Savo problemos sprendimą susigalvosiu pati, o gal sapnas pasufleruos kokią idėją-fix :)
Labos nakties
Rodyk draugamsGyvenimą keičiantys įvykiai
Posted by dolores on 26 Spa 2009
Svarbiam žmogui svarbi diena. Taip prasidėjo mano rytas. Labai ankstus rytas.
Kuomet pati viską patyriau, labai lengva suprasti, ką jaučia žmogus, pasiryžęs tokiam rimtam gyvenimo žingsniui. Žingsniui, kuris pakeis patį žmogų tiesiogine prasme. Kardinaliai.
8h trunka truks vis tai. O laukti taip sunku. Dabar suprantu savo žmones, kuomet pamatę mane po visko ištarė “tai buvo ilgiausios mano gyvenime 8h”… Kuomet tavo gyvenimas pakimba kažkur ‘tarp žemės ir dangaus’, laikas tampa vieninteliu teisėju.
Viskas bus gerai, žinau. Po savaitės jau džiaugsimės kartu ir kelsim taurė už sėkmingas gyvenimo permainas :)
Šiek tiek apie vakar sukrėtusį nuotykį:
Gaunu tokią žinutę “Nebenoriu gyventi. Padėk man”. Net kojas pakirto. Na, galvoju, jeigu jau kreipiesi pagalbos, bandysime pagelbėti. Pradėjau klausinėti nenoro gyventi priežasčių, visaip kalbinti, bet sulaukdavau atsakymo “ar tai svarbu”… Buvo sunku, bet žodžius bėriau kaip pupas, galiausiai prisikapsčiau iki to, kas man gyvenime teikia džiaugsmą (tiek daug dalykų iš tikrųjų atradau). Nesuprantu tokių žmonių… Kas turėtų nutikti, kad išdrįstum pakelti ranką prieš save. Ar mes turime teisę atimti gyvybę sau (jau nekalbu kitus)??? Kur pagarba tiems, kurie mums ją suteikė, t.y. tėvams???? Galbūt mąstau tik iš savo požiūrio taško, bet bandžiau pažvelgti į pasaulį tos mergaitės akimis, deja, nepavyko… Pokalbio nebaigėm, nes turėjau išvažiuoti, paprašiau susirašyti kai aš grįšiu. Ji tik atsakė “manęs jau turbūt nebebus”…
Sunku su tokiais žmonėmis. Jaučiuosi absoliučiai bejėgė, o ir kiekvienas žodis tokioje situacijoje gali tapti lemiamu. Baisu tylėti, o dar baisiau kalbėti. Tikiuosi jai viskas gerai, nedrįso padaryti to, apie ką kalbėjo. Tokiems žmonėms reikia rimtos pagalbos, bet turbūt nedrįsta kreiptis. Na, aš padariau (t.y. pasakiau )ką galėjau. Tikrai.
[2009.10.25 15:10:01] kaktusiuke: svarbu tai?
[2009.10.25 15:11:33] kaktusiuke: negali kalbet?
[2009.10.25 15:14:25] kaktusiuke: padek as tragiskai jauciuos
[2009.10.25 15:14:37] kaktusiuke: noriu siuo metu zudytis
[2009.10.25 15:14:46] kaktusiuke: viskas mane slegia
[2009.10.25 15:14:52] kaktusiuke: nieko nebenoriu
[2009.10.25 15:15:02] kaktusiuke: viskas nusibodo
[2009.10.25 15:20:12] kaktusiuke: jauciuos niekam nereikalinga
Ech, jaučiuosi dabar nei šiap nei taip, susirado žmogus, kreipėsi pagalbos ir nežinau, pavyko kažkiek padėti, ar ne.
Gerai, bandau pamiršt. Girdėjau populiaru dabar tokios akcijos-atrakcijos internetinėje erdvėje. Iš tikrųjų iki galo neišsiaiškinau, kokios pagalbos buvo tikimasi, gal tai manipuliacija, bandymas paveikti, o po to būtų paprašyta tam tikros sumos į tam tikrą sąskaitą :) Nepraraskime budrumo bet kokioje situacijoje.
Rodyk draugams- fitnes: Theres a common question amongst guys which goes like this: ...
- kinect for xbox 360: Uncovered your write-up extremely exciting in truth. I reall...
- xbox 360 hdmi cable: Located your short article really remarkable in fact. I actu...
- modded xbox 360: Discovered your post extremely interesting certainly. I seri...
- sims xbox 360: Uncovered your content pretty remarkable in fact. I genuinel...
-
Šiuo metu aš klausau
